REGIONINIAI TECHNINIO BENDRADARBIAVIMO SU TARPTAUTINE ATOMINĖS ENERGIJOS AGENTŪRA PROJEKTAI 
|
TATENA turi ištisą regioninių techninio bendradarbiavimo projektų sistemą. Skiriamasis šių projektų bruožas yra tai, kad aktualios problemos sprendžiamos bendromis daugelio šalių pajėgomis. Radiacinės saugos centras regioniniuose projektuose dalyvauja pagal savo kompetenciją. Vieni svarbiausių tokių projektų yra regioniniai modeliniai projektai, kuriais valstybėse dalyvėse siekiama sukurti radiacinės saugos infrastruktūras. Lietuva buvo viena pirmųjų centrinės Europos šalių, sėkmingai įgyvendinusių tokį projektą. Radiacinės saugos centras yra TATENA „pasižymėjusių” centrų tinklo narys. TATENA regioniniai techninio bendradarbiavimo projektai, kuriuos įgyvendinant dalyvauja Radiacinės saugos centras: RER2020022 projektas „Radiacinės saugos sistemos stiprinimas“.
|
|
TARPTAUTINĖS ATOMINĖS ENERGIJOS AGENTŪROS KOORDINUOTŲ TYRIMŲ PROJEKTAI, KURIUOS ĮGYVENDINANT DALYVAUJA RADIACINĖS SAUGOS CENTRAS
|
Radono patalpose nulemtos žmonių apšvitos vertinimo 2017–2023 metų programa
Vykdant programą, gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, mokymo ir ugdymo įstaigose bei darbo vietose bus atlikti radono aktyvumo koncentracijos tyrimai. Gauti radono aktyvumo koncentracijos tyrimų rezultatai papildys kuriamą Lietuvos radono žemėlapį bei bus pateikti Europos radono žemėlapio rengėjams. Taip pat programoje numatyta įvertinti radono patalpose nulemtą apšvitą ir riziką Lietuvos Respublikos gyventojams, atskiroms jų grupėms (mokymo ir ugdymo įstaigų mokiniams, dirbantiesiems) susirgti plaučių vėžiu naudojant pasaulyje pripažintus naujausius epidemiologinius vertinimo modelius. Bus bendradarbiaujama su statybų sektoriaus specialistais dėl radono prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo. Programos vykdymo metu numatyta toliau bendradarbiauti su savivaldybių administracijų atstovais, visuomenės sveikatos biurų darbuotojais, visuomenės sveikatos ir kitais specialistais.
Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paieškos gyvenamojoje aplinkoje 2017–2023 metų programa
Radiacinės saugos centras pastaraisiais metais vykdė paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų paieškai skirtas programas. Programų vykdymo metu vienoje iš patikrintų teritorijų buvo nustatytas liekamasis užterštumas radioaktyviuoju radžiu 226Ra, viršijantis teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą, nustatytus nereguliuojamosios veiklos kriterijus. Aptikus užterštą teritoriją, buvo imtasi apsaugojamųjų radiacinės saugos priemonių, siekiant užkirsti kelią gyventojams patirti papildomą apšvitą ir teritorija buvo sutvarkyta.
2016 m. gyventojai informavo apie dvi vietoves, kurios jiems sukėlė įtarimų dėl jose ankstesniais metais galimai naudotų radioaktyviųjų medžiagų. Įgyvendinant programą šias vietoves planuojama ištirti. Taip pat RSC kreipėsi į savivaldybių administracijas su prašymu nurodyti teritorijas, kuriose, jų turimais duomenimis ar įtarimais, būtų tikslinga atlikti paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų paieškas. Vilniaus, Alytaus, Kazlų Rūdos miestų savivaldybės informavo, kad jų teritorijose buvo įsikūrę sovietų armijos kariniai daliniai, apie kurių veiklą mažai žinoma, ir įvardintose teritorijose būtų tikslinga atlikti paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų paieškas.
Programoje taip pat numatyta atlikti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paieškas masinių renginių metu panaudojant mobilias jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo sistemas.
Medienos ir kitų biokuro rūšių bei jų produktų užterštumo 137Cs radionuklidu stebėsenos 2017–2023 metų programa
137Cs radionuklidu užterštas medienos ir kitų rūšių biokuras bei jų produktai gali būti žmonių apšvitos šaltinis. Šiuo metu žmonių apšvitą vis dar lemia po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje į aplinką patekę 137Cs radionuklidai. Katilinėse deginant 137Cs radionuklidais užterštą biokurą, 137Cs radionuklidai susikoncentruoja pelenuose. Pelenai dažniausiai naudojami žemei ir miškams tręšti, auginant energinius augalus, rekultivuojant pažeistas teritorijas. 137Cs radionuklidai iš dirvožemio per augalus, pieną, mėsą ir kitus produktus maisto grandine pateka į žmogaus organizmą ir lemia vidinę apšvitą. Didesnio 137Cs aktyvumo pelenai naudojami civilinės inžinerijos reikmėms – keliams tiesti, statybinių medžiagų gamyboje, jų dedama į betoną.
Vykdant programą bus sistemingai atrenkami ir radiologiškai tiriami kurui naudojamos medienos mėginiai vertinant Lietuvos miškų medienos užterštumą 137Cs radionuklidais, nustatomas į Lietuvą iš trečiųjų valstybių (Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos Kalugos, Tulos, Briansko ir Oriolo sričių), kurių teritorijos buvo užterštos po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, įvežamos medienos ir durpių užterštumas 137Cs radionuklidais, ištiriant mėginius, atrinktus vykdant valstybinę radiacinės saugos priežiūrą.
Programos vykdymo metu taip pat bus atlikti medienos ir durpių kuro bei kitų biokuro rūšių pelenų, susidariusių medienos ir durpių kurą naudojančiose įmonėse, radiologiniai tyrimai.
Informacija apie biokuro ir iš jo susidariusių pelenų radiologinių tyrimų rezultatus bus nuolat teikiama suinteresuotoms valstybės institucijoms ir visuomenei Radiacinės saugos centro interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse.
2017–2023 metų pacientų medicininės radiologijos procedūrų metu gaunamos apšvitos stebėsenos programa
Rentgenodiagnostikos ir diagnostikos branduolinės medicinos procedūros yra neatsiejama medicininės praktikos dalis, padedanti nustatyti tikslią diagnozę, pacientui parinkti tinkamą gydymą bei įvertinti jau parinkto gydymo veiksmingumą. Medicininė apšvita daro didžiausią įtaką gyventojų apšvitai dėl dirbtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių, todėl labai svarbu ją valdyti. 2017–2023 metų pacientų medicininės radiologijos procedūrų metu gaunamos apšvitos stebėsenos programos tikslai yra stebėti pacientų rentgenodiagnostikos ir diagnostinių branduolinės medicinos procedūrų metu patiriamą apšvitą, šių procedūrų skaičiaus ir pacientų gaunamos apšvitos kaitos tendencijas, bendradarbiaujant su ASPĮ, Lietuvos radiologų asociacija ir Medicinos fizikų draugija optimizuoti pacientų gaunamą apšvitą, ir jeigu reikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai teikti siūlymus dėl rekomenduojamų medicininės apšvitos lygių atnaujinimo. Vykdant šią programą apibendrinti duomenys kiekvienais metais teikiami Gyventojų apšvitos stebėsenos programos vykdytojams. Medicinoje naudojama techninė ir programinė įranga intensyviai tobulėja, todėl siekiant valdyti medicininę apšvitą, kad ji teiktų didžiausią galimą naudą ir keltų mažiausią galimą riziką individualių pacientų ir gyventojų sveikatai, svarbu turėti informacijos apie atliekamas rentgenodiagnostikos ir diagnostikos branduolinės medicinos procedūras. Vykdoma programa padeda gauti reikiamus duomenis ir laiku priimti aktualius sprendimus pacientų radiacinei saugai užtikrinti.
2019–2023 metų apšvitos vertinimo biologinės dozimetrijos metodais programa
2019–2023 metų apšvitos vertinimo biologinės dozimetrijos metodais programos (toliau – Programa) tikslas – plėtojant biologinės dozimetrijos metodų taikymą, stiprinti Lietuvos Respublikos pajėgumus nustatyti gyventojų ir avarijas likviduojančių darbuotojų patirtą avarinę apšvitą, gerinti profesinės apšvitos stebėsenos efektyvumą ir optimizuoti medicininę apšvitą. Vykdant Programą bus pasirengta įgyvendinti Valstybiniame gyventojų apsaugos plane nustatytą RSC funkciją įvertinti gyventojų apšvitą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju; užtikrinta, kad bus įgyvendinti Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ reikalavimai apšvitą patiriančio darbuotojo gautą dozę patvirtinti atliekant biologinės dozimetrijos tyrimus, kai viršijama 100 mSv metinė darbuotojo efektinė dozė; vertinimas individualus radiojautrumas siekiant nustatyti sąsają tarp vėžinėmis ligomis sergančių žmonių radiojautrumo ir spindulinės terapijos sukeltų šalutinių reakcijų vystymusi.
