Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programa, patvirtinta Radiacinės saugos centro direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programos patvirtinimo“.
Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programos įgyvendinimo 2022 metų III–IV ketv. ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programos įgyvendinimo 2022 metų I–II ketv. ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programos įgyvendinimo 2021 metų III–IV ketv. ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2020–2022 metų programos įgyvendinimo 2021 metų I–II ketv. ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2020–2024 metų programos įgyvendinimo 2020 metų III–IV ketv. ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2020–2024 metų programos įgyvendinimo 2020 metų I–II ketvirčiais ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2016–2019 metų programa (toliau – Programa), patvirtinta Radiacinės saugos centro direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-75 „Dėl Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2016–2019 metų programos patvirtinimo“.
Radiacinės saugos centro 2019 m. III–IV ketv. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro 2019 m. I–II ketv. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro 2018 m. III–IV ketv. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro 2018 m. I–II ketv. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro 2017 m. III–IV ketv. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro 2017 m. I–II ketv. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro 2016 m. III–IV ketv. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro 2016 m. I–II ketv. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. V-8 „Dėl Radiacinės saugos centro direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-8 „Dėl Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2014–2016 m. programos patvirtinimo“ pakeitimo“.
Radiacinės saugos centro 2015 m. III–IV ketv. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių, nurodytų Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2015–2016 metų programos įgyvendinimo priemonių plane, vykdymo ataskaita. Plačiau…
Radiacinės saugos centro 2015 m. I–II ketv. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių, nurodytų Radiacinės saugos centro korupcijos prevencijos 2015–2016 metų programos įgyvendinimo priemonių plane, vykdymo ataskaita. Plačiau…
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas – procedūra, kuria nustatomi korupcijos rizikos veiksniai Radiacinės saugos centro veikloje.
Korupcijos pasireiškimo tikimybė nustatoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsniu ir atsižvelgiant į Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2-246 „Dėl Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijų patvirtinimo“.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. liepos 27 d. raštu Nr. 10-3404 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo atlikimo“ pateiktą pavedimą, Radiacinės saugos centras 2022 m. III ketvirtį nustatė korupcijos pasireiškimo tikimybę fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės saugos ir (ar) radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos, atestavimo srityje.
Išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo
Korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo priemonių planas
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. liepos 21 d. raštą Nr. (1.1.21.60E) 10-4189 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo“, Radiacinės saugos centras 2021 m. III ketvirtį nustatė korupcijos pasireiškimo tikimybę veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įteisinimo srityje.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-1633 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo“ 1.1.1.1 papunktį, 2020 m. III ketvirtį Radiacinės saugos centras nustatė korupcijos pasireiškimo tikimybę įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos ir administravimo bei tokios įslaptintos informacijos fizinės apsaugos įgyvendinimo srityje.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo Radiacinės saugos centro veikloje aprašymas (2020 m.).
Korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo priemonių, kurių būtina imtis didelei korupcijos pasireiškimo tikimybei šalinti, planas (2020 m.).
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. V-830 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo“ 1.1 papunktį, Radiacinės saugos centras 2019 m. III ketvirtį nustatė korupcijos pasireiškimo tikimybę šiose Radiacinės saugos centro veiklos srityse:
1) personalo valdymo ir administravimo srityje;
2) įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolės, vykdant nepavaldžių subjektų priežiūrą, srityje;
3) viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo srityje.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo Radiacinės saugos centro veikloje aprašymas (2019 m.).
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-717 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo“ 1.1 ir 1.2 papunkčius, Radiacinės saugos centras 2018 m. III ketvirtį nustatė korupcijos pasireiškimo tikimybę šiose Radiacinės saugos centro veiklos srityse:
1) Radiacinės saugos centro atliekų tvarkymo organizavimo ir vykdymo srityje;
2) Radiacinės saugos centro funkcijų, susijusių su leidimų ir licencijų išdavimu, organizavimo ir vykdymo srityje.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. V-556 „Dėl korupcijos tikimybės nustatymo 2017 metais“ 1.1 papunktį, Radiacinės saugos centras 2017 m. III ketvirtį nustatė korupcijos pasireiškimo tikimybę Radiacinės saugos centro viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo srityje.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-889 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2016 metais“ 1.4 ir 2.2 papunkčius, Radiacinės saugos centras 2016 m. III ketvirtį nustatė korupcijos pasireiškimo tikimybę leidimų įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, vežti tranzitu ar vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias medžiagas išdavimo srityje.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-384 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2015 metais“ 1.4 ir 2.2 papunkčius, Radiacinės saugos centras 2015 m. III ketvirtį nustatė korupcijos pasireiškimo tikimybę radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės, išskyrus branduolinės energetikos objektus, žemės ūkio objektų ir atliekant mokslinius tyrimus kontrolės ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo srityje.
|
Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių tam tikroje valstybės ar savivaldybės veiklos srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu. Korupcijos rizikos analizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsniu. Korupcijos rizikos analizės tikslas – antikorupciniu požiūriu įvertinti valstybės ar savivaldybės veiklos sritį ar procesą, apimančius vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklą, siekiant nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, galinčius sudaryti prielaidas darbuotojams ar kitiems asmenims padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir pateikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus, skirtus nustatytai korupcijos rizikai sumažinti ir (ar) korupcijos rizikos veiksniams pašalinti, valstybės ar savivaldybės veiklos sričiai ar procesui, taip pat viešojo sektoriaus subjekto(-ų) veiklai skaidrinti. Korupcijos rizikos analizę atlieka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 2-229 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba Radiacinės saugos centro veiklos korupcijos rizikos analizės neatliko ir korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumo nenustatė. Institucinė korupcijos rizikos analizė atliekama vertinant korupcijos pasireiškimo tikimybę. |
Teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) – korupcijos prevencijos priemonė, atliekama Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka, kai teisės aktais ar jų projektais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje.
Vadovaujantis Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo Radiacinės saugos centre tvarkos aprašu, patvirtintu Radiacinės saugos centro direktoriaus 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo Radiacinės saugos centre tvarkos aprašo patvirtinimo“, Radiacinės saugos centras atlieka norminių teisės aktų, kurie tvirtinami Radiacinės saugos centro direktoriaus įsakymu, projektų antikorupcinį vertinimą Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais.
Asmenis į pareigas priimančio vadovo pareiga yra užtikrinti, kad į pareigas būtų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.
Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį Radiacinės saugos centre (toliau – RSC) pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, pateikimas į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam RSC direktoriui (informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį RSC direktoriaus pareigas, pateikimas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui) – Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme numatyta korupcijos prevencijos priemonė, kuri atliekama, siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę RSC.
Informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį RSC pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, pagal rašytinį prašymą teikia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.
RSC pareigybių, į kurias prieš skiriant asmenį privaloma Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti rašytinį prašymą dėl informacijos apie šias pareigas siekiantį eiti asmenį, sąrašas, patvirtintas RSC direktoriaus2021 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. V-94 „Dėl Radiacinės saugos centro pareigybių, į kurias prieš skiriant asmenį privaloma Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti rašytinį prašymą dėl informacijos apie šias pareigas siekiantį eiti asmenį, sąrašo patvirtinimo“.
|
Eil. Nr. |
Pareigybė |
|
1. |
RSC direktoriaus pavaduotojas |
|
2. |
RSC departamento direktorius |
|
3. |
RSC skyriaus vedėjas |
|
4. |
Vyriausiasis specialistas (- kuris paskirtas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingu asmeniu; - priklausantis administracijos padaliniui, atsakingam už finansų valdymą ir (ar) kontrolę; - kurio bent viena iš funkcijų susijusi su viešųjų pirkimų organizavimu ir (ar) vykdymu) |
Asmeniu, atsakingu už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą Radiacinės saugos centre, yra paskirtas Radiacinės saugos centro vyriausiasis specialistas Kazys Gricius, tel. (8 5) 236 1936, el. paštas [email protected].
Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje korupcija apibrėžiama kaip piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje.
Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, padaromas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstama veika.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos:
1) kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas;
2) nusikalstamos veikos, padaromos viešajame sektoriuje arba teikiant administracines ar viešąsias paslaugas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui: neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas, valstybės paslapties atskleidimas, neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas, komercinės paslapties atskleidimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, tarnybos paslapties atskleidimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu;
3) kitos nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą, prekybą poveikiu ar papirkimą.
Baudžiamoji atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas
Baudžiamoji atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiems interesams:
225 straipsnis. Kyšininkavimas
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininkąpažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininkąpažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininkąpažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininkąpažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.
6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
226 straipsnis. Prekyba poveikiu
1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkąpasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkąpažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.
8. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
227 straipsnis. Papirkimas
1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkąpasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkąpasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.
6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkąpasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.
8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga,tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkeriųmetų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Radiacinės saugos centras (toliau – RSC) siekia užtikrinti veiklos skaidrumą, mažinti savo darbuotojų korupcijos ir kitos nesąžiningos veiklos pasireiškimo lygį, identifikuojant ir prevenciškai valdant darbuotojų korupcijos ir kitos nesąžiningos veiklos riziką.
RSC, siekdamas mažinti ir šalinti korupcijos apraiškas RSC veikloje, siekia užtikrinti veiksmingą korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą RSC veikloje ir skatina visuomenę būti pilietiška bei pranešti apie korupciją.
Kiekvienas asmuo turi teisę pateikti informaciją apie RSC darbuotojų padarytas, daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, drausminius nusižengimus ar kitus teisės pažeidimus.
RSC ragina pranešti, jei tik turite duomenų ar pagrįstų įtarimų apie RSC darbuotojo padarytas, daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Apie korupcijos atvejus galite pranešti:
1. RSC:
a) tiesiogiai, atvykus į RSC (Kalvarijų g. 153, Vilnius);
b) siunčiant pranešimą paštu;
c) siunčiant pranešimą elektroniniu paštu [email protected].
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai: elektroniniu paštu [email protected] arba anonimiškai nemokamu pasitikėjimo telefonu 8 800 66 004 (spaudžiant 2).
3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai: https://www.stt.lt/lt/praneskite-apie-korupcija/palikite-pranesima-cia/ arba pateikiant elektroniniu paštu [email protected].
4. Policijai: bendruoju pagalbos numeriu 112 arba adresu https://www.epolicija.lt/report-anonymous
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį nusikaltimo padarymu. Už tokius veiksmus nustatyta atsakomybė.
Informaciją apie pacientų teisių apsaugą galite rasti čia.
Radiacinės saugos centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), privalo laikytis Valstybinės radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės pareigūnų, kitų Radiacinės saugos centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Radiacinės saugos centro direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-52 „Dėl Valstybinės radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės pareigūnų, kitų Radiacinės saugos centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“.
Radiacinės saugos centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai laikosi padorumo principo – vykdydami jiems pavestas funkcijas, nepriima dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų, galinčių daryti įtaką, kai jis atlieka savo pareigas.
Radiacinės saugos centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai ar jiems artimi asmenys negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).
Radiacinės saugos centro valstybės tarnautojui ar darbuotojui leidžiama priimti tik dovanas, gautas pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su deklaruojančio asmens tarnybinėmis pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtas dovanas su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba kai paslaugomis yra naudojamasi tarnybiniais tikslais, jeigu dovanos vertė ne didesnė negu 150 eurų (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).
Jeigu leidžiamos priimti dovanos vertė viršija 150 eurų, ši dovana yra laikoma valstybės nuosavybe (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis).
Radiacinės saugos centro direktoriaus 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-28 „Dėl Radiacinės saugos centro dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo tvarkos aprašo ir Veiksmų Radiacinės saugos centre gavus neteisėtą atlygį tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinti:
1) Radiacinės saugos centro dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo tvarkos aprašas;
2) Veiksmų Radiacinės saugos centre gavus neteisėtą atlygį tvarkos aprašas.
