Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas medicinoje: pagrįstumas, saugumas ir paciento vaidmuo
Pastaruoju metu galime džiaugtis modernia medicina, padedančia diagnozuoti bei gydyti įvairias ligas. Moderni medicina ir jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas yra neatsiejami. Tačiau platus jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimas medicinoje sąlygoja medicininės apšvitos didėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Medicininė apšvita sudaro apie 30 proc. Lietuvos gyventojų gaunamos apšvitos nuo visų (gamtinių ir dirbtinių) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir stebimos didėjimo tendencijos. Pagrindinė to priežastis – kasdien atliekama daugybė medicininės radiologijos procedūrų (rentgenografijos, kompiuterinės tomografijos, intervencinės radiologijos, spindulinės terapijos ir kitų diagnostinių bei gydomųjų procedūrų), kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Todėl medicininei apšvitai, siekiant ją kontroliuoti ir užtikrinti, kad ji būtų naudojama pagrįstai, skiriamas ypatingas dėmesys.
Pagrįstumo principas
Jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimas medicinoje teikia vertingos informacijos ligai nustatyti ir leidžia taikyti veiksmingus gydymo metodus, tačiau, kaip ir minėjome, pacientai patiria apšvitą jonizuojančiąja spinduliuote. Todėl vienas pagrindinių radiacinės saugos principų – pagrįstumo principas – teigia, kad tiek atliekamų medicininės radiologijos procedūrų, tiek jų atlikimui naudojamų technologijų nauda žmogui ar visuomenei turi būti didesnė už žalą sveikatai. Tai reiškia, kad įvertinus galimą bendrą diagnostinę ar gydymo naudą, ši nauda turi būti didesnė už šios procedūros keliamą riziką. Pavyzdžiui, krūties vėžio prevencijos tikslais tam tikro amžiaus moterims atliekamos mamogramos padeda anksti diagnozuoti krūties vėžį, gydymas tokiu atveju yra efektyvesnis, palyginus su diagnozuota liga vėlyvoje jos stadijoje. Tad tikslinės programos metu atliekamos mamogramos yra pagrįstos.
Medicininės radiologijos procedūrų atlikimas: gydytojo specialisto ir gydytojo praktiko funkcijos bei atsakomybė
Medicininę radiologijos procedūrą, įvertinęs paciento sveikatos būklę bei jam pasireiškiančius simptomus, skiria gydytojas specialistas – šeimos gydytojas ar kitos specializacijos gydytojas. Paskirtos medicininės radiologijos procedūros pagrįstumą įvertina gydytojas praktikas – gydytojas radiologas, intervencinės radiologijos gydytojas, kt. Gydytojas praktikas geriausiai išmano medicininės radiologijos įrangos galimybes, vertina, ar gydytojo specialisto paskirta procedūra yra tinkama siuntime nurodytam klinikiniam klausimui spręsti. Jeigu kyla neaiškumų, gydytojas praktikas visada konsultuojasi su gydytoju specialistu. Tačiau gydytojas praktikas prisiima klinikinę atsakomybę už atliekamą medicininės radiologijos procedūrą ir paciento patirtą medicininę apšvitą, t. y. procedūros pagrįstumo ir klinikinių rezultatų įvertinimą, bendradarbiavimą su kitų sričių specialistais, informacijos paiešką apie anksčiau pacientui atliktus tyrimus bei informacijos pacientui ar jo globėjams suteikimą.
Paciento vaidmuo priimant sprendimą dėl medicininės radiologijos procedūros atlikimo
Tiek gydytojas specialistas skirdamas, tiek gydytojas praktikas prieš medicininės radiologijos procedūros atlikimą turi suteikti pacientui ar jo atstovams informacijos apie procedūros tikslą, jos atlikimo būtinumą, galimą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį sveikatai ir kaip pacientas turi elgtis šios procedūros metu. Pacientas visada turi teisę procedūros atsisakyti. Tačiau atsisakęs procedūros, pacientas prisiima atsakomybę dėl pasekmių savo sveikatai – neatlikus procedūros, gydytojas specialistas negalės nustatyti diagnozės ir įvertinti sveikatos būklės bei paskirti tinkamą gydymą.
Pasitaiko pacientų, kurie prašo skirti medicininės radiologijos procedūrą, nors ji yra nereikalinga. Svarbu žinoti, kad šios procedūros ne visada gali padėti patikslinti diagnozę arba būti taikomos gydymui. Todėl reikia pasitikėti gydytojais specialistais ir gydytojais praktikais. Taip pat pacientai turi žinoti, kad medicininės radiologijos procedūros yra saugios, jų metu yra naudojamos reikalingos apsaugos priemonės, užtikrinančios mažiausią patiriamą apšvitą. Pacientas apsaugomas ne tik fizinėmis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, švino prijuostėmis, bet yra naudojamos ir programinės apsaugos priemonės, leidžiančios ties jautriais organais sumažinti jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galią. Todėl kartais, priklausomai nuo atliekamos medicininės radiologinės procedūros specifikos, švino prijuostės nenaudojamos.
Apibendrindami pateiktą informaciją akcentuojame, kad medicininės radiologijos procedūros yra saugios, kai jos yra pagrįstos t. y. reikalingos ir naudingos konkrečiam pacientui. Pagrįstumas yra svarbus saugaus jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo medicinoje aspektas, nes nepagrįstai atliekamos procedūros neteikia jokios naudos, o kelia riziką sveikatai dėl gaunamos papildomos apšvitos.
Atnaujinimo data: 2025-01-23
Taip pat skaitykite:
Dėl techninių kliūčių šiuo metu nėra galimybės susisiekti su RSC (skambinti +370 687 14155)
Radiacinės saugos vertinimo kokybę užtikrina akredituoti tyrimai ir bandymai
Dėl radiologinių rodiklių geriamajame vandenyje stebėsenos derinimo
Šiandien prisimename ir pagerbiame tuos, kurie kovojo už mūsų laisvę