Skaitmeninės pacientų apšvitos mažinimo priemonės rentgeno diagnostikoje ir intervencinėje radiologijoje
Įprasta manyti, kad, atliekant rentgeno diagnostikos procedūras, naudojamos švininės arba iš kitų jonizuojančiąją spinduliuotę sugeriančių medžiagų pagamintos apsaugos priemonės, kuriomis uždengiamas kūnas arba jo dalys. Tačiau, tobulėjant technologijoms, atsirado daug veiksmingesnių, skaitmeninėmis technologijomis pagrįstų apsaugos priemonių, padedančių užtikrinti pacientų radiacinę saugą. Šios priemonės yra įdiegtos rentgeno diagnostikos aparatų programinėje įrangoje.
Netinkamai naudojant individualiąsias apsaugos priemones, jos gali sutrikdyti automatinės ekspozicijos valdymo sistemos (toliau – AEV sistema) darbą, todėl tarptautinės organizacijos nerekomenduoja, atliekant standartines rentgeno diagnostikos procedūras, naudoti šių priemonių kasdieninėje praktikoje. Tačiau, kai procedūros yra nestandartinės ir į jautrius organus krenta pirminė spinduliuotė, rekomenduojama individualiai įvertinti jų poreikį.
Daugybė tyrimų parodė, kad pacientų patiriamos apšvitos skirtumas, naudojant ar nenaudojant individualiąsias saugos priemones, yra labai nedidelis – jų efektyvumas siekia vos kelis procentus, kai skaitmeninėmis apsaugos priemonėmis pacientų apšvita rentgeno diagnostikos procedūrų metu sumažinama net 50–90 proc.
Yra itin svarbu tinkamai parinkti parametrus pacientų apšvitai optimizuoti. Nuo anodinės įtampos priklauso rentgeno spinduliuotės energija, nuo srovės stiprio – rentgeno spinduliuotės intensyvumas, o nuo laiko – patirtos apšvitos kiekis. Apšvitos dozė tiesiogiai priklauso nuo srovės stiprio – jam didėjant, didėja ir gauta apšvitos dozė, todėl skaitmeninės saugos priemonės, koreguojančios rentgeno vamzdžio parametrus, yra nepalyginamai efektyvesnės už fizines individualiąsias apsaugos priemones.
Skaitmeninės apsaugos priemonės pacientų apšvitai optimizuoti:
1. Kiekviename rentgeno diagnostikos aparate įdiegta AEV sistema, kuri ekspozicijos metu padeda valdyti įrangos parametrus, kad pacientas gautų mažesnę apšvitos dozę. Pavyzdžiui, prieš atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, pirmiausia daroma pirminė nuotrauka naudojant labai mažą anodinę įtampą ir srovės stiprį, kad būtų gautas paciento tiriamos kūno srities vaizdas. Pagal jame matomą audinių tankį AEV sistema parenka anodinę įtampą ir srovės stiprį, reikalingus optimaliam kiekvieno skenuojamo audinių pjūvio tyrimui. Kai tiriami audiniai yra retesni (pavyzdžiui, plaučiai) – parenkami mažesni parametrai, o, tiriant tankesnius audinius (daug minkštųjų audinių), parametrai didinami. 1 pav. pavaizduota, kaip srovės stipris koreguojamas pagal audinių tankį. Panašiai koreguojama ir anodinė įtampa;
1 pav.Rentgeno vamzdžio srovės stiprio (mA) koregavimas pagal audinių tankį naudojant AEV sistemą
2. kompiuterinės tomografijos aparatuose įdiegtos skaitmeninės apsaugos priemonės leidžia pažymėti jautrius organus (pavyzdžiui, akis, krūtis, skydliaukę ir kt.), kad ties šiais organais būtų mažinami naudojami parametrai;
3. kompiuterinės tomografijos aparatuose naudojami specialūs iteraciniai vaizdų apdorojimo protokolai, skirti atkurti diagnostinį vaizdą iš mažesnio jonizuojančiosios spinduliuotės kiekio. Tokiu būdu reikia mažiau spinduliuotės ir trumpesnio procedūros laiko. Naudojant šią priemonę, atliekant skirtingų sričių tyrimus (pavyzdžiui, krūtinės ląstos, sinusų, galvos pamato ir kt.), pacientas turi būti tinkamai paguldytas, kad konkretus iteracinis vaizdų apdorojimo protokolas veiktų teisingai. Nuo šio parinkimo priklauso ir parametrai, naudojami konkrečios procedūros metu;
4. vis dažniau taikomi didelės ir mažos dozės protokolai, kai yra atsižvelgiama, ar tyrimas atliekamas naujai diagnozei nustatyti, ar periodiškai stebėti jau nustatyto darinio pokyčius. Pastaruoju atveju naudojami mažesni parametrai;
5. kiekvienai procedūrai parengti protokolai, kad technologui nereikėtų iš naujo nustatinėti visų parametrų ir būtų sumažinta klaidų tikimybė. Vaikams rentgeno diagnostikos procedūros atliekamos pagal specialiai vaikams parengtus protokolus. Juose naudojami mažesni nei suaugusiųjų protokoluose parametrai ir numatyti mažesni apšvitos laukai;
6. impulsinio rentgeno spinduliuotės režimo naudojimas intervencinėje radiologijoje, kai rentgeno spinduliuotė skleidžiama ne nuolat, o impulsais. Tai leidžia intervencinės radiologijos gydytojui operacijos metu aiškiai matyti vidaus organus ir atliekamus veiksmus, o pacientas gauna daug mažesnę apšvitos dozę. Sistema suprogramuota taip, kad gydytojas matytų aiškų vaizdą su nežymiu vaizdo mirgėjimu arba be jo ir galėtų tinkamai atlikti procedūrą.
Atnaujinimo data: 2025-07-11
Taip pat skaitykite:
Gedimino štabo bataliono kariai gilino žinias radiacinės saugos srityje
Nauja rubrika: Radiacija – nebaisu, kai žinai!
Radiacinės saugos centras pristato 2024 m. veiklos ataskaitą