BDAR
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Avarinė parengtis

Lietuvos Respublikoje yra įteisinti visi pagrindiniai avarinės parengties ir reagavimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai ir incidentui infrastruktūros ir funkciniai reikalavimai. 
 
Bendrą avarinį pasirengimą ir reagavimą ekstremaliosioms situacijoms ir specialų pasirengimą branduolinėms ar radiologinėms avarijoms ir incidentams reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:

I. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAI

  • Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas, kuris nustato visuomeninius santykius, atsirandančius naudojant branduolinę energiją elektros ir šilumos energijai gaminti, taip pat kitiems taikiems tikslams. Įstatymas nustato branduolinės energetikos srities veiklos teisinį pagrindą, taip pat nustato valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus vykdant branduolinės energetikos politikos formavimo ir įgyvendinimo bei branduolinės energetikos srities veiklos valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas.
  • Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas, kuris nustato radiacinės saugos teisinius pagrindus, leidžiančius apsaugoti žmones, patiriančius profesinę, medicininę ir gyventojų apšvitą, ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų, bei reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų santykius, atsirandančius dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įskaitant radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, taip pat valstybės institucijų kompetenciją valstybinio radiacinės saugos valdymo srityje. Šis įstatymas taikomas planuojamoms, esamoms ir avarinėms apšvitos situacijoms, susijusioms su apšvitos rizika, kurią būtina vertinti radiacinės saugos požiūriu arba aplinkos požiūriu, siekiant užtikrinti ilgalaikę žmonių sveikatos apsaugą.

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAI

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ yra patvirtinti Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašas, kuris nustato savivaldybės lygio ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo ir atšaukimo tvarką ir Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, gresiančią, susidariusią ar paskelbtą (atšauktą) ekstremaliąją situaciją ar susidariusią krizę, taip pat duomenų apie ekstremaliosios situacijos padarinius teikimo ir perdavimo apraše nurodytiems subjektams tvarką.

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 918 „Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ yra patvirtintos Paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių, paliktųjų branduolinio kuro ciklo medžiagų, paliktųjų branduolinių ir daliųjų medžiagų ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų tvarkymo taisyklės, kuriose yra nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo ir kitų juridinių ar fizinių asmenų  veiksmai radus, nustačius, sulaikius, išlydžius ar įtarus, kad rasti, nustatyti, sulaikyti, išlydyti paliktieji radioaktyvieji šaltiniai, radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti objektai, paliktosios branduolinio kuro ciklo medžiagos, paliktosios branduolinės ar daliosios medžiagos, taip pat vartojimo gaminiai ar medžiagos, savo sudėtyje turinčios radionuklidų, ir nustačius asmens kūne ar ant jo paviršiaus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, skleidžiančius jonizuojančiąją spinduliuotę, viršijančią foninę gamtinę jonizuojančiąją spinduliuotę.

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės ar radiologinės avarijos atveju patvirtinimo“ dėl branduolinės ar radiologinės avarijos branduolinės energetikos objekte Lietuvos Respublikoje ar už jos ribų valstybės lygiu nustato civilinės saugos priemones organizuojant ir vykdant apsaugomuosius veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ir (ar) iki minimumo sumažinti atsitiktinių ir (ar) nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių galimą poveikį gyventojams ir apsaugoti gyventojų turtą ir aplinką nuo radioaktyviojo užterštumo, reglamentuoja gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimą, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų funkcijas šioje srityje.

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ yra nustatytas valstybės lygio ekstremalių situacijų valdymo organizavimas, gelbėjimo darbų organizavimas ir veiksmų koordinavimas, materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai. Jame nustatytos atsakingosios ir remiančiosios institucijos ekstremaliųjų situacijų atvejais, tarp jų ir radiologinių avarijų atveju.

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 559 „Dėl Gyventojų informavimo įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai tvarkos patvirtinimo“ yra nustatytos bendros gyventojų informavimo procedūros ir priemonės, kurios ekstremalios radiologinės padėties atveju užtikrintų, kad laiku būtų teikiama operatyvi informacija apie taikytinas sveikatos apsaugos priemones ir kad gyventojai, kilus radiologinei ar branduolinei avarijai pavojingame objekte, būtų informuoti, kokių sveikatos apsaugos priemonių reikėtų imtis ir kaip elgtis susidarius tokiai situacijai.

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1502 „Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytas gyventojų evakavimo organizavimas gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, įvedus karo padėtį, taip pat ir radiologinei avarijai.

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl Civilinės saugos mokymo tvarkos patvirtinimo“ yra nustatyti civilinės saugos mokymo tikslai ir uždaviniai, civilinės saugos mokymo organizavimas, planavimas, trukmė, periodiškumas, finansavimas, asmenų, dirbančių valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose ir ūkio subjektuose ir turinčių išklausyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nustatytą civilinės saugos mokymo programos kursą, kategorijas ir kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimo tvarką.

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra nustatyti  civilinės saugos pratybų tipai, lygiai, planavimas, organizavimas ir vertinimas.

 

III. LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRŲ ĮSAKYMAI

  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. V-1237 „Dėl Stabiliojo jodo preparatų paskirstymo savivaldybėms ir gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuoja skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje, t. y. iki 30 km spinduliu apie Baltarusijos atominę elektrinę ir išplėstinio planavimo atstumu, t. y. iki 100 km spinduliu apie Baltarusijos atominę elektrinę esančių savivaldybių ir nuolatinių gyventojų aprūpinimą stabiliojo jodo preparatais ir kalio jodido vartojimo rekomendacijas, siekiant išvengti radioaktyviojo jodo žalingo poveikio skydliaukei, kuris sunkios branduolinės avarijos atveju gali patekti į aplinką.

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos Lietuvos higienos normos, kuriose nustatytos pagrindinės radiacinės saugos normos bei bendrieji ir operatyvieji kriterijai:

  • HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos” yra įteisintas apsaugomosios veiklos taikymas avarinės apšvitos atveju ir dozių lygiai, kai apsaugomoji veikla taikoma bet kokiomis sąlygomis. Taip pat nustatytas veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojo privalomas pasiruošimas apsaugomosios veiklos taikymui, avarijų likvidavimo planų parengimo reikalavimai ir kt.;

 

IV. LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS, RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIAUS IR VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKO ĮSAKYMAI

  • Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus, Radiacinės saugos centro direktoriaus ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-84/V-109/22.3-177 „Dėl Pasikeitimo informacija apie gresiančią ar įvykusią branduolinę ar radiologinę avariją tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuoja pasikeitimo informacija apie gresiančią ar įvykusią branduolinę ar radiologinę avariją tarp Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Radiacinės saugos centro bei Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos tvarką ir perduodamos informacijos turinį bei apimtį.

V. RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIAUS ĮSAKYMAI

 

VI. TATENA LEIDINIAI APIE PASIRENGIMĄ IR REAGAVIMĄ Į BRANDUOLINES IR RADIOLOGINES AVARIJAS

  • Preparedness and Response for a Nuclear or Radiological Emergency Involving the Transport of Radioactive Material, IAEA Safety Standards Series No. SSG-65, 2022 (anglų k.)
  • Preparedness and Response for a Nuclear or Radiological Emergency Combined with Other Incidents or Emergencies, EPR-Combined Emergencies (2020), (anglų k.)
  • Guidance for Medical Physicists Responding to a Nuclear or Radiological Emergency, EPR-Medical Physicists (2020), (anglų k.)
  • Pocket Guide for Medical Physicists Supporting Response to a Nuclear or Radiological Emergency, EPR-Pocket Guide for Medical Physicists 2020, (anglų k.)
  • Medical Management of Radiation Injuries, Safety Reports Series No. 101, 2020, (anglų k.);
  • Operations Manual for IAEA Assessment and Prognosis during a Nuclear or Radiological Emergency, EPR-A&P 2019, (anglų k.
  • Operations Manual for Incident and Emergency Communication, EPR-IEComm 2019, (anglų k.)
  • Medical Management of Persons Internally Contaminated with Radionuclides in a Nuclear or Radiological Emergency, EPR-INTERNAL CONTAMINATION 2018, (anglų k.)
  • Arrangements for the Termination of a Nuclear or Radiological Emergency, No. GSG-11, 2018 (anglų k.)
  • Operational Intervention Levels for Reactor Emergencies and Methodology for Their Derivation, EPR-NPP-OILs 2017, (anglų k.)
  • Preparedness and Response for a Nuclear or Radiological Emergency, No. GS-R-7, 2015 (anglų k.);
  • Actions to Protect the Public in an Emergency due to Severe Conditions at a Light Water Reactor, EPR-NPP-PPA 2013, (anglų k.)
  • Arrangements for Preparedness for a Nuclear or Radiological Emergency, No. GS-G-2.1, 2007 (anglų k.);
  • Criteria for Use in Preparedness and Response for a Nuclear or Radiological Emergency, No. GSG-2, 2011 (anglų k., rusų k.);
  • Actions to Protect the Public in an Emergency Due Severe Conditions at a Light Water Reactor, EPR-NPP PUBLIC PROTECTIVE ACTIONS, 2013 (anglų k.); 
  • Response and Assistance Network, EPR-RANET, 2013 (anglų k.); 
  • Communication with the Public in a Nuclear or Radiological Emergency, EPR-PUBLIC COMMUNICATIONS, 2012 (anglų k.); 
  • Lessons Learned from the Response to Radiation Emergencies (1945-2010), EPR-LESSONS LEARNED, 2012 (anglų k.); 
  • Planning and Preparing for Emergency Response to Transport Accidents Involving Radioactive Material, TS-G-1.2., 2002 (anglų k., rusų k.);
  • Lessons Learned from Environmental Remediation Programmes, NW-T-3.6, 2014 (anglų k.);
  • Method for Developing Arrangements for Response to a Nuclear or Radiological Emergency - updating IAEA-TECDOC-953, EPR-METHODS, 2003 (anglų k.rusų k.);
  • Preparation, Conduct and Evaluation of Exercises to Test Preparedness for a Nuclear or Radiological Emergency, EPR EXERCISE, 2005 (anglų k.rusų k.);
  • Generic Procedures for Medical Response During a Nuclear or Radiological Emergency, EPR-MEDICAL, 2005 (anglų k.,  rusų k.);
  • Manual for First Responders to a Radiological Emergency, EPR-FIRST RESPONDERS, 2006 (anglų k.rusų k.);
  • Dangerous Quantities of Radioactive Material (D-Values), EPR-D-VALUES, 2006 (anglų k.rusų k.); 
  • Response and Assistance Network, EPR-RANET, 2013 (anglų k.); 
  • Communication with the Public in a Nuclear or Radiological Emergency, EPR-PUBLIC COMMUNICATIONS, 2012 (anglų k.); 
  • Actions to Protect the Public in an Emergency Due Severe Conditions at a Light Water Reactor, EPR-NPP PUBLIC PROTECTIVE ACTIONS, 2013 (anglų k.); 
  • Lessons Learned from the Response to Radiation Emergencies (1945-2010), EPR-LESSONS LEARNED, 2012 (anglų k.); 
  • Generic Assessment Procedures for Determining Protective Actions During a Reactor Accident, TECDOC-955, 1997 (anglų k.rusų k.); 
  • Generic Procedures for Assessment and Response During a Radiological Emergency, TECDOC-1162, 2000 (anglų k.rusų k.); 
  • Generic Procedures for Monitoring in a Nuclear or Radiological Emergency, TECDOC-1092.

VII. KITI LEIDINIAI

  • National stockpiles for radiological and nuclear emergencies: policy advice, World Health Organization 2023, (anglų k.);
  • ICRP, 2021. Proceedings of the International Conference on Recovery after Nuclear Accidents: Radiological Protection Lessons from Fukushima and Beyond. Ann. ICRP 50(S1), 2021, (anglų k.)
  • ICRP, 2020. Radiological protection of people and the environment in the event of a large nuclear accident: update of ICRP Publications 109 and 111. ICRP Publication 146.Ann. ICRP 49(4). (anglų k.)
  • A framework for mental health and psychosocial support in radiological and nuclear emergencies, World Health Organization 2020, (anglų k.);
  • Tarptautinių ekspertų grupės pagal iš dalies Europos Komisijos finansuotą projektą parengtas Rūšiavimo, stebėsenos ir gydymo vadovas, skirtas suvaldyti situaciją esant piktavališkai panaudotai jonizuojančiajai spinduliuotei (TMT Handbook „Triage, Monitoring and Treatment – Handbook for Management of Public in the Event of Malevolent Use of Radiation“), 2009 (anglų k.).

Daugiau informacijos avarinės parengties klausimais gali suteikti:

  •  Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas Paulius Ruželė, tel. +370 5 236 19 36, faksas +370 5 276 36 33, el. p. [email protected]
  •  Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus specialistė Danutė Šidiškienė, tel. +370 5 236 19 36, faksas +370 5 276 36 33, el. p. [email protected] 
  • Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Alma Minelgienė, tel. +370 5 236 19 36, faksas +370 5 276 36 33, el. p. [email protected] 
  • Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Aneta Bogdanovič, tel. +370 5 236 19 36, faksas +370 5 276 36 33, el. p. [email protected]    

Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju ypač svarbu tinkamai pasirengti vykdyti pavestas funkcijas laikantis radiacinės saugos reikalavimų, todėl Radiacinės saugos centras (toliau – RSC) daug dėmesio skyrė civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų įstaigų darbuotojų mokymams. Per pastaruosius penkerius metus avarinės parengties ir reagavimo srities radiacinės saugos klausimais apmokyta apie 4 500 (1 pav.), o vien 2022 m. – 2 200 asmenų. Galima teigti, kad 2020 m. pradėjusi veikti Baltarusijos AE institucijas paskatino intensyviau rengtis galimoms branduolinėms ar radiologinėms avarijoms. Apmokytų asmenų skaičius sparčiai didėjo šiuos mokymus pradėjus organizuoti nuotoliniu būdu.

1 pav. Apmokytų civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų įstaigų darbuotojų skaičius 2018–2022 m.

2 pav. Apmokytų civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų įstaigų darbuotojų 2022 m. statistika

Siekiant, kad būtų tinkamai pasirengta dirbti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, organizuoti seminarai radiacinės saugos klausimais valstybinės reikšmės objektų ir įstaigų, privalančių užtikrinti veiklos tęstinumą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, darbuotojams. Seminarų metu aptarti patalpų paruošimo ir priežiūros, darbuotojų apsaugos nuo išorinio ir vidinio radioaktyviojo užterštumo bei kiti aktualūs radiacinės saugos klausimai.

COVID-19 pandemijos valdymas parodė, kad ekstremaliųjų situacijų metu labai svarbi nevyriausybinių organizacijų ir savanorių pagalba. Todėl RSC, siekdamas užtikrinti nevyriausybinių organizacijų ir savanorių pasirengimą teikti pagalbą likviduojant branduolinės ar radiologinės avarijos padarinius, organizavo seminarus radiacinės saugos klausimais Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoriams ir Lietuvos šaulių sąjungos nariams.

Mokymų akimirkos

RSC, siekdamas tobulinti greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) ir ASPĮ darbuotojų pasirengimą teikti sveikatos priežiūros paslaugas branduolinės ar radiologinės avarijos metu radioaktyviosiomis medžiagomis užterštiems nukentėjusiems asmenims bei aptarti kylančius pasirengimo iššūkius ir rasti jų sprendimo būdus, kasmet organizuoja GMP ir ASPĮ darbuotojų mokymus.

Siekdami kuo didesnio visuomenės supratimo, kaip tinkamai pasirengti ir elgtis įvykus branduolinei avarijai, per pastaruosius penkerius metus RSC specialistai organizavo susitikimus su gyventojais, gyvenančiais arčiausiai Baltarusijos AE, – Švenčionių ir Vilniaus rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybėse. Susitikimų metu aptarti avarinės apšvitos keliami pavojai sveikatai, gyventojų perspėjimas ir informavimas bei apsaugomieji veiksmai, kuriuos pirmiausia reikėtų atlikti įvykus branduolinei avarijai (slėpimasis, evakavimas, skydliaukės apsauga, maisto ir geriamojo vandens naudojimo apribojimai).

Susitikimų su gyventojais akimirkos

Įvairaus lygio ir tipo pratybų organizavimas ir dalyvavimas jose yra svarbi pasirengimo galimoms branduolinėms ar radiologinėms avarijoms dalis. Iki 2018 m. valstybinio lygio pratybos branduolinių avarijų valdymo tema buvo organizuojamos retai, tačiau atsiradus realiai branduolinės avarijos Baltarusijos AE grėsmei tokio tipo pratybos pradėtos organizuoti dažniau. Vien 2018–2022 m. laikotarpiu šia tema organizuotos septynerios valstybinio lygio civilinės saugos pratybos, iš jų ketverios – funkcinės.

2022 m. RSC dalyvavo valstybinio lygio civilinės saugos funkcinėse pratybose, kurių metu vertintas valstybės ir savivaldybių institucijų bei atsakingų tarnybų pasirengimas vykdyti Valstybiniame plane nustatytas funkcijas įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos AE. RSC specialistai pratybų metu rengė radiacinės žvalgybos programas, dalyvavo vykdant radiacinę žvalgybą iš oro, atliko atrinktų ėminių laboratorinius tyrimus, aktyvavo laboratorinio tinklo laboratorijas, teikė rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo, pavyzdžiui, skydliaukės blokavimo stabiliuoju jodu, evakavimo, laikino žmonių perkėlimo ir pan.

Valstybinio lygio funkcinių pratybų akimirkos

 

2022 m. organizuotos valstybinio lygio stalo pratybos, kuriose RSC specialistai kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ir kitų institucijų atstovais aptarė pasirengimą vykdyti Valstybiniame plane numatytas funkcijas, susijusias su radioaktyviosiomis medžiagomis galimai užterštų maisto produktų, jų žaliavų, pašarų ir vandens laboratorinės kontrolės organizavimu ir sprendimų dėl jų vartojimo apribojimų branduolinės avarijos Baltarusijos AE atveju priėmimu.

Valstybinio lygio stalo pratybos

Rengdamasis galimai branduolinei avarijai Baltarusijos AE ir siekdamas koordinuoti gyventojų apsaugomųjų veiksmų taikymą, RSC bendradarbiauja su Latvijos Radiacinės saugos centro specialistais. 2022 m. organizuoti mokymai, kuriais siekiama tobulinti įgūdžius prognozuojant galimas radiologines grėsmes įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos AE. Mokymų metu specialistai, planuodami abiejų šalių veiksmus įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos AE, išbandė branduolinių avarijų pasekmių prognozavimo įrankius. Numatyta ir toliau bendradarbiauti rengiantis galimoms branduolinėms ar radiologinėms avarijoms.

RSC ir Latvijos Radiacinės saugos centro specialistų mokymai

2018–2022 m. užregistruota, tirta ir vertinta daugiau nei 300 Lietuvoje kilusių radiologinių incidentų (2022 m. – 65 (žr. 1 pav.)). Minėtu laikotarpiu radiologinių avarijų neregistruota.

Didelę registruotų incidentų dalį sudarė pasienio kontrolės postuose sulaikyti padidėjusią jonizuojančiąją spinduliuotę skleidę kroviniai (137Cs užterštas biokuras, statybinės medžiagos ir pan.). Lyginant 2021 ir 2022 m. duomenis pastebėta, kad 2022 m. pasienio kontrolės postuose sumažėjo radiologinių incidentų dėl įvežamo biokuro, skleidžiančio padidėjusią jonizuojančiąją spinduliuotę. Tai lėmė Europos Sąjungos paskelbtos sankcijos medienai ir medienos produktams iš Baltarusijos.

1 pav. Dažniausiai užregistruotų radiologinių incidentų pasiskirstymas 2018–2022 m.

Kasmet asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) registruojama po keletą radiologinių incidentų, susijusių su nepagrįstai patirta medicinine apšvita, kurios priežastis dažniausiai yra darbuotojų klaidos ir įrangos gedimai.

2022 m. ASPĮ tirti 5 radiologiniai incidentai dėl nepagrįstai patirtos medicininės apšvitos:

  • dėl programinės įrangos gedimo dviem asmenims gauti netinkami vaizdai diagnozei nustatyti;
  • dėl darbuotojų klaidos dviem asmenims suleistas ne tas radiofarmakologinis preparatas: vienu atveju netinkamai identifikuotas pacientas, o kitu – sumaišytas radiofarmakologinis preparatas;
  • dėl darbuotojų klaidos asmeniui atlikta ne tos kūno dalies diagnostinė procedūra;
  • sugedus PET / KT įrangai, dviem pacientams nebuvo atliktos diagnostinės procedūros.

Radiacinės saugos centras kasmet gauna pranešimų apie aptiktus paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ir radionuklidais užterštus objektus. 2018–2022 m. dažniausiai aptikti paliktieji radioaktyvieji šaltiniai – dūmų jutikliai su 241Am ar 239Pu radionuklidais, radionuklidais užteršti objektai – radionuklidais užterštas metalų laužas. 2022 m. aptikta radionuklidais užteršto metalų laužo ir rasti senoviniai kišeniniai laikrodžiai, kurių skalės padengtos dažais su 226Ra radionuklidu. Senoviniai kišeniniai laikrodžiai grąžinti savininkui nustačius, kad teisės akte nustatytas jonizuojančiosios spinduliuotės lygis nėra viršijamas, o radionuklidais užterštas metalų laužas teisės aktų nustatyta tvarka perduotas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui sutvarkyti kaip radioaktyviąsias atliekas.

Radionuklidais užterštas metalų laužas

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-08-29