Bendroji informacija

Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema (RADIS)

Radiacinio monitoringo tinklas – tai ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema (RADIS), kurią sudaro aplinkos dozės galios matavimo stotys.
Šiuo metu RADIS sudaro 44 stotys, matuojančios jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje (aplinkos dozės galią). Jos įrengtos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Utenoje, Visagine, Turmante, Rimšėje, Mačionyse, Palūšėje, Rūgšteliškyje, Buivydžiuose, Rusnėje, Raipolėje, Smalininkuose, Adutiškyje, Dieveniškėse, Dubininke, Elektrėnuose, Kalveliuose, Lavoriškėse, Medininkuose, Molėtuose, Pavoverėje, Šalčininkuose, Širvintose, Švenčionyse, Turgeliuose, Valkininkuose, Biržuose, Joniškyje, Kaltinėnuose, Kėdainiuose, Kybartuose, Lazdijuose, Mažeikiuose, Pagėgiuose, Panevėžyje, Plateliuose, Raseiniuose, Rokiškyje ir Ukmergėje.

4 stotys matuoja Neries ir Nemuno vandens radioaktyvųjį užterštumą. Jos įrengtos Buivydžiuose, Rusnėje ir Smalininkuose.

RADIS sistema yra radiologinio aplinkos monitoringo dalis. Radiologinis aplinkos monitoringas, kaip aplinkos monitoringo dalis, yra sistemingas ir nuolatinis aplinkos fono ir aplinkos elementų (pvz., maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo vandens ir pan.) užterštumo radionuklidais stebėjimas, jų sukeliamos gyventojų apšvitos vertinimas ir prognozė.
Radiacinio monitoringo tinklo būtinumą numato tarptautinės sutartys ir kiti dokumentai. Europos atominės energijos bendrijos Euratomo steigimo sutarties 35 straipsnyje numatyta, kad kiekviena Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybė narė privalo vykdyti nepertraukiamą radiacinį monitoringą tam, kad užtikrintų pagrindinių saugos standartų įgyvendinimą. 1987 m. gruodžio 14 d. Europos Tarybos sprendime 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos ir 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvoje 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų, taip pat numatytas visuomenės ir kitų šalių skubus informavimas apie branduolinę avariją ir radiacinę būklę.

RADIS sistema yra labai svarbus parengties branduolinėms ar radiologinėms avarijoms elementas. Valstybiniame gyventojų apsaugos branduolinės ar radiologinės avarijos atveju plane numatyta, kad ankstyvasis gyventojų perspėjimas vykdomas remiantis RADIS sistemos duomenimis. RADIS sistemos duomenys taip pat naudojami priimant sprendimą taikyti ankstyvuosius gyventojų apsaugomuosius veiksmus. Šiam tikslui padeda  ARGOS (angl. Accident Reporting and Guiding Operational System) ir jRODOS  (angl. Real-time On-line DecisiOn Support) avarijų valdymo sprendimų paramos sistemos.
 

RADIS duomenys yra pateikiami visuomenei ir Europos Komisijai EURDEP tinklapyje -> spausti čia.

Šiuos duomenis gali stebėti ir gyventojai, RSC interneto svetainėje pasirinkę aktyvią nuorodą „Radiacinis fonas Lietuvoje“.

Radioaktyviųjų medžiagų sklaidos aplinkoje ir gyventojų apšvitos modeliavimo programa ARGOS

ARGOS (angl. Accident Reporting and Guiding Operational System) – avarijų valdymo sprendimų paramos sistema. ARGOS kartu su RADIS (Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema) sistema yra labai svarbūs Lietuvos parengties branduolinėms ar radiologinėms avarijoms elementai. ARGOS leidžia prognozuoti radioaktyviojo užterštumo sklaidą ateinančioms 72  valandoms. Šią programą sukūrė Danijos specialistai, todėl Danijos meteorologijos institutas aštuonis kartus per parą Radiacinės saugos centrui pateikia atnaujintus meteorologinius duomenis.

Be Lietuvos ARGOS sistema yra naudojama Danijoje, Norvegijoje, Airijoje, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Singapūre ir kitose šalyse.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu Radiacinės saugos centrui pavesta naudojant ARGOS programą atlikti radionuklidų pernašos prognozę.

ARGOS leidžia atlikti radioaktyviųjų medžiagų sklaidos aplinkoje prognozę, numatyti, kokia teritorija būtų užteršta įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai, prognozuoti, kokią apšvitą gautų užterštų teritorijų gyventojai, kas padėtų priimti sprendimą dėl siūlomų apsaugomųjų veiksmų.

Be meteorologinių duomenų prognozei parengti taip pat reikalingi ir kiti įvestiniai duomenys:

• į aplinką iš avarijos vietos patenkančių radioaktyviųjų medžiagų izotopinė sudėtis. Šiuos duomenis teikia Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;
• išmetimo pradžios ir pabaigos laikas;
• išmetimo geografinė vieta (koordinatės);
• išmetimo aukštis.

Visi kiti prognozei parengti reikalingi duomenys (branduolinių reaktorių aprašymas, skaitmeniniai GIS tipo žemėlapiai, taršos sklaidos modeliai ir pan.) yra pagrindinėje ARGOS duomenų bazėje.

Paveikslėlyje pateiktas parengtas ARGOS prognozės modeliuojant radioaktyviųjų medžiagų išmetimo iš Baltarusijos atominės elektrinės į aplinką sklaidą pavyzdys.

Realaus laiko internetinė sprendimų palaikymo sistema jRODOS

jRODOS (angl. Real-time On-line DecisiOn Support) – avarijų valdymo sprendimų paramos sistema. jRODOS kartu su RADIS (Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema) sistema yra labai svarbūs Lietuvos parengties branduolinėms ar radiologinėms avarijoms elementai.

Pagrindinė jRODOS užduotis – greitai, nuolat, nuosekliai ir visapusiškai suteikti visą informaciją, reikalingą apsispręsti dėl gyventojų apsaugos priemonių įvykus branduolinei arba radiologinei avarijai. 

jRODOS sistema, skirta operatyviam naudojimui Europos šalių reagavimo į nelaimes centruose, buvo sukurta Vokietijoje buvusiame Karlsruhe Research Center (dabar KIT – Karsruhe Institute of Technology) maždaug nuo 1990 m. Vykdant Europos Komisijos 4-ąją bendrąją programą, kuri baigėsi 1999 m. į RODOS kūrimą įsitraukė apie 40 institucijų iš beveik 20 šalių. Pirmoji veikianti sistemos RODOS versija PV4.0, skirta naudoti realiu laiku ir on-line pagalbos centruose, buvo baigta 2000 m. pabaigoje. 

Vienu iš pagrindinių tikslų, kuriant šią sistemą, buvo siekiama suderinti branduolinių avarijų valdymą Europoje. Pradžioje darbas buvo sutelktas į modelių kūrimą ankstyvajai ekstremaliosios situacijos fazei, tokiai kaip radioaktyvaus debesies sklidimas ir ankstyvasis atsakomųjų priemonių modeliavimas. 2000 m. pasikeitė modelio kūrimo akcentas, nes sprendimus priimanti komanda vis labiau pripažino vėlesnės avarijos fazės svarbą. Su EURANOS (European Approach to Nuclear and Radiological Emergency Management and Rehabilitation Strategies) projektu, prasidėjusiu 2004 m. kaip European 6th Framework Programme jRODOS kurėjų pastangos pirmą kartą buvo nukreiptos į vėlyvojo etapo problemas. Tada ir buvo sukurta JAVA pagrįsta RODOS versija (jRODOS), kuri yra veikianti RODOS versija nuo 2010 m.

Šiuo metu jRODOS veikia daugiau nei 30 šalių, o diegimas vyksta dar 10 šalių.

Paveikslėlyje pateiktas parengtas jRODOS prognozės modeliuojant radioaktyviųjų medžiagų išmetimo iš Baltarusijos atominės elektrinės į aplinką sklaidą pavyzdys.