RSC istorija

RADIACINĖS SAUGOS CENTRO ISTORIJA

Radiacinės saugos centras (RSC) – institucija, koordinuojanti valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmus radiacinės saugos srityje, vykdanti gyventojų ir aplinkos apšvitos bei veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais radiacinės saugos valstybinį reglamentavimą ir priežiūrą, išskyrus branduolinės energetikos objektus, skaičiuoja jau šešioliktus savo gyvavimo ir aktyvios veiklos metus. Tačiau RSC istorija kur kas senesnė už patį centrą.

Iki 1990 metų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir jos higienos centrai buvo vienintelė sistema, atsakinga už valstybinę radiacinės higienos priežiūros ir kontrolės organizavimą bei vykdymą šalyje. Šioms funkcijoms įgyvendinti be atskiro padalinio Respublikinės sanitarijos-epidemiologijos stoties struktūroje papildomai buvo įsteigti specializuoti radiacinės saugos padaliniai Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio visuomenės sveikatos centruose.

Vienas iš pirmųjų žingsnių, kuriant Lietuvos radiacinės saugos infrastruktūrą – 1996 m. lapkričio 28 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 625 „Dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Radiacinės saugos centro įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“, kuriuo 1997 m. sausio 1 d. įkurtas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos RSC. Jam buvo pavesta pagal savo kompetenciją organizuoti bei koordinuoti SAM pavaldžių visuomenės sveikatos centrų veiklą, garantuojant gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos (LR) juridinių ir fizinių asmenų, įstaigų, organizacijų bei specialių objektų veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinę visuomenės sveikatos priežiūrą.

Pirmaisiais RSC gyvavimo metais daug dėmesio skirta radiacinės saugos teisinės bazės kūrimui. Kiekviena institucija savo veiklai turi turėti teisinį pagrindą, todėl 1999 m. sausio 12 d. LR Seime priimtas LR radiacinės saugos įstatymas ne tik nustatė radiacinės saugos teisinius pagrindus, bet ir apibrėžė RSC kompetenciją. Tais pačiais metais priimtas ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas apibrėžė RSC kompetenciją radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje.

1999 m. LR Seimui priėmus Radiacinės saugos įstatymą, sveikatos apsaugos ministras 1999 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 172 visas radiacinės saugos funkcijas, kurias pagal kompetenciją vykdė teritoriniai visuomenės sveikatos centrai, perdavė RSC ir įkūrė teritorinius Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio RSC skyrius.

LR Vyriausybė, 1999 m. patvirtindama Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisykles (paskutinė nauja redakcija patvirtinta 2011 m. lapkričio 16 d.), reglamentavo licencijos veiklai su šaltiniais išdavimo sąlygas. Kartu šis teisės aktas įteisino naują veiklos su šaltiniais leidimo koncepciją, kuri atitiko TATENA rekomendacijų ir ET direktyvų nuostatas.

Gerokai anksčiau prieš įsikuriant RSC, buvo vedama Lietuvoje esančių šaltinių apskaita bei registruojamos ir kaupiamos darbuotojų gaunamos apšvitos dozės. Tačiau turima duomenų bazė Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro statusą gavo tik 1999 m., LR Vyriausybei įsteigus Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos Registrą ir patvirtinus jo nuostatus.

2008–2009 m. Įgyvendinus investicijų projektą „Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro kūrimas ir diegimas Radiacinės saugos centre“ sukurta efektyvi Registro duomenų apdorojimo sistema, įdiegta nauja programinė įranga, suteikianti galimybę patogiai valdyti Registro duomenų bazes, teikti duomenis Registrui internetu bei keistis informacija su kitais registrais siekiant užtikrinti reikiamą duomenų saugumą.

2000 m. liepos 1 d. LR Vyriausybė patvirtino Radiacinės saugos programą, kurios pagrindinis tikslas – garantuoti pakankamą gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Švedijos vyriausybė buvo pirmoji užsienio institucija, suteikusi techninę, metodologinę pagalbą kuriant radiacinės saugos infrastruktūrą: teisinę bazę, reguliuojančiąją instituciją, laboratorijas. Švedijos radiacinės apsaugos instituto specialistų pagalba buvo parengti teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, projektai, atskirų RSC veiklos sričių procedūros, atlikti gyventojų apšvitos vertinimo tiriamieji darbai, diegiama laboratorinė įranga.

Vienas iš svarbiausių tikslų buvo pakeisti sovietinius teisės aktus, t. y. radiacinės saugos teisinę sistemą orientuoti į vakarietišką. 1997 m. patvirtinta HN 73-1997 ,,Pagrindinės radiacinės saugos normos“ įteisino TATENA rekomendacijas ir ET direktyvų reikalavimus radiacinės saugos srityje.

Įsikūrus RSC, tęsėsi jau nuo 1994 m. prasidėjęs visapusiškas ir intensyvus bendradarbiavimas su TATENA. RSC kūrimosi ir stiprėjimo laikotarpiu didelę reikšmę turėjo tuo metu modeliniais vadinti regioniniai projektai. Žinoma, svarbūs buvo ir yra ir kiti regioniniai bei nacionaliniai projektai, kurie vykdomi ir dabar, tačiau RSC juose iš paramos gavėjo vis labiau tampa paramos teikėju. Įgyvendinti nacionalinis techninės pagalbos projektas „Pacientų radiacinės saugos optimizavimas diagnostinėje radiologijoje atliekant pacientų apšvitos stebėseną“ ir Olandijos vyriausybės remiamas MATRA projektas, skirtas atrankinės mamografijos programoms ir kt.

Nuo 2000 m. RSC pradėjo mokytis TATENA siunčiami radiacinės saugos specialistai. Šių specialistų skaičius kasmet didėja, o regionai, iš kurių jie atvyksta, seniai išsiplėtė už Europos ribų. Intensyvus RSC bendradarbiavimas su TATENA šioje srityje buvo viena iš priežasčių, dėl kurių RSC įtrauktas į TATENA Europos regiono meistriškumo tinklą.

Tęsėsi bendradarbiavimas su giminingomis Danijos, Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių institucijomis.

Bendradarbiaujant su Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybe ir Pasaulinės grėsmės mažinimo iniciatyvų tarnyba stiprintas RSC ir kitų Lietuvos institucijų praktinis pasirengimas, techninės galimybės bei kompetencija avarinės parengties, paliktųjų šaltinių paieškos, perspėjimo apie galimą piktavališką branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų panaudojimą srityse. Įgytos žinios labai pravertė reaguojant į avariją Fukušimos AE bei rengiantis Europos vyrų krepšinio „Eurobasket 2011“ čempionatui.

Didelės reikšmės RSC plėtrai turėjo Lietuvos įstojimas į ES. RSC buvo atsakingas už su radiacine sauga susijusių Europos teisės aktų perkėlimą į mūsų šalies teisės aktus. Tai buvo ne tik sudėtinga užduotis, bet ir stimulas RSC kompetencijos lygiui kelti.

Išaugus RSC darbuotojų kvalifikacijai, išsiplėtus RSC veiklos sritims, atnaujinus įrangą, įsisavinus naujas metodikas, iškilo būtinybė sukurti ir įdiegti kokybės sistemą. Ši užduotis 2001 m. buvo įrašyta į PHARE projekto „Radiacinė sauga“ Dvynių dalį ir buvo viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių projekto užduočių.

Buvo sukurta RSC kokybės vadybos sistema, akredituotas Programų ir ekspertizės skyrius. Tai leido pasiekti kokybišką, naują RSC atliekamų darbų lygį. Kadangi kokybės sistemos kūrimas ir diegimas – nenutrūkstamas procesas, kokybės vadybos sistemai tobulinti skiriamas ypatingas dėmesys.

RSC kokybės vadybos sistema sertifikuota 2009 m. 2010 m. pagal LST ISO 17025 standarto reikalavimus praplečiant akreditavimo sritį gyventojų ir darbuotojų apšvitos stebėsenai svarbiais tyrimais ir bandymais pakartotinai akredituotas Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamentas. Daug įtakos tobulinant RSC kokybės vadybos sistemą turėjo Europos socialinės paramos fondo finansuotas ir Vidaus reikalų ministerijos administruotas projektas „Kokybės vadybos sistemos diegimas ir sertifikavimas Radiacinės saugos centre“.

2005 m. antroje pusėje pradėtas įgyvendinti naujas PHARE Dvynių projektas 2003/5812.04.03 „Pasirengimo branduolinėms ir radiologinėms avarijoms stiprinimas Lietuvoje“. Vienas iš projekto planuose numatytų uždavinių – sukurti ir įdiegti gyventojų informavimo bei pasikeitimo informacija tarp RSC padalinių radiacinės avarijos atveju sistemą, užtikrinančią gerą vidinę ir išorinę komunikaciją.

Apie 2002 m. atsirado nauja tarptautinio bendradarbiavimo koncepcija, kurios esmė, jog, koordinuojant ir metodiškai vadovaujant RSC, paramą gauna ne RSC, o kiti su radiacine sauga susiję subjektai. Pirmoji programa, kuria buvo suteikta tokia parama, buvo 2002–2004 m. kartu su Nyderlandų konsorciumu vykdyta programa „Paslaugų, svarbių radiacinei saugai medicinoje, gerinimas“. Iš šios programos daugiausia paramos gavo keturios mūsų šalies gydymo įstaigos, kurios sukūrė ir įdiegė pavyzdines kokybės sistemas rentgeno diagnostikoje.

RSC, suprasdamas, kaip svarbu suvienyti radiacinės saugos specialistus, ėmėsi iniciatyvos įkurti Lietuvos radiacinės saugos draugiją (Draugija). Užmegzti ryšiai su Tarptautine radiacinės saugos asociacija (IRPA), parengtas Draugijos nuostatų projektas bei atlikti kiti organizaciniai draugijos įkūrimo darbai. Nuo pat Draugijos įsikūrimo 2001 m., RSC darbuotojai aktyviai dalyvauja jos veikloje. Draugija mūsų šalies radiacinei saugai atneša vis daugiau naudos.

Jeigu pirmasis RSC veiklos dešimtmetis buvo skirtas radiacinės saugos infrastruktūrai kurti, tai paskutiniai penkeri metai – šiai infrastruktūrai tobulinti ir plėtoti, naujiems projektams radiacinės saugos srityje rengti ir įgyvendinti, RSC darbuotojų profesionalumui didinti.

Lietuvai nusprendus toliau plėtoti branduolinę energetiką ir statyti naują atominę elektrinę, vienas svarbiausių uždavinių tobulinant branduolinę ir radiacinę saugą buvo peržiūrėti esamą teisinę bazę ir aiškiai įvardyti atitinkamų valstybės institucijų kompetencijas bei atsakomybę branduolinės ir radiacinės saugos srityse. Nuo 2009 m. RSC specialistai daug dirbo rengdami Radiacinės saugos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, teikė siūlymus naujoms Branduolinės energijos ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymų projektų redakcijoms, taip pat Branduolinės saugos įstatymo bei kitų įstatymų projektams. 2011 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė papildytą ir pakeistą Radiacinės saugos įstatymo redakciją. Pagal šio įstatymo nuostatas RSC nebevykdo valstybinės radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės funkcijų branduolinės energetikos objektuose.

RSC funkcijoms vykdyti papildomai įdiegtos dvi sistemos – Radiacinės saugos informacinė sistema (RSIS), skirta valstybinės radiacinės saugos priežiūros duomenims kaupti, analizuoti ir valdyti, bei elektroninė dokumentų valdymo sistema „Kontora“.

2007 m. sujungti Šiaulių ir Panevėžio skyriai, o dėl pasikeitusio darbo pobūdžio ir padidėjusios darbų apimties 2011 m. balandžio 1 d. įsteigtas Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamentas. Departamentą sudaro Ekspertizės ir medicininės apšvitos stebėsenos, Gyventojų apšvitos stebėsenos, Profesinės apšvitos stebėsenos.  Siekiant kokybiškai tvarkyti Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrą bei teikti veiklos su šaltiniais licencijavimo paslaugas, įsteigtas Licencijavimo ir Valstybės registro skyrius.

RSC yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD), PAGD Ugniagesių gelbėtojų mokykla, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės mokymo centru, Kauno apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba, Bendrojo pagalbos telefono Alytaus skyriumi, Lietuvos geologijos tarnyba bei atnaujinta bendradarbiavimo sutartis su Azerbaidžano branduolinę ir radiacinę saugą reglamentuojančia institucija.