Radono skleidžiama apšvita
Radono patalpų ore lemiamos apšvitos vertinimas
Radono patalpų ore problema
Vienu didžiausių Lietuvos gyventojų apšvitos šaltinių yra gamtinės radioaktyviosios radono dujos. Jų lemiama apšvita sudaro vieną trečdalį visos gyventojo patiriamos apšvitos.
Radonas yra radioaktyviosios dujos, kurios kyla iš grunto ir kaupiasi uždarose erdvėse bei pastatuose. Didžiausią žmogaus apšvitos dalį lemia radono skilimo produktai, ypač polonis (214Po, 18Po), švinas (214Pb) ir bismutas (214Bi), kurie, skirtingai nuo radono, yra kietosios medžiagos. Iškvepiant radonas iš kvėpavimo takų pasišalina, tačiau didelė jo skilimo produktų dalis nusėda ant kvėpavimo takų. Alfa dalelės švitina kvėpavimo takų epitelį, gali pažeisti ląsteles ir lemti kvėpavimo takų, plaučių vėžinius susirgimus bei genetinius pakitimus.
Remdamasi naujausiais tyrimais, atliktais Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, Pasaulio sveikatos organizacija pateikia informaciją, kad radonas, išsiskiriantis iš uolienų ir grunto, ir jo skilimo produktai (toliau – radonas) lemia iki 14 proc. plaučių vėžio atvejų (leidinį WHO handbook on indoor radon: a public health perspective) galima rasti https://www.who.int/ionizing_radiation/env/radon/en/).
Atlikti tyrimai rodo, kad plaučių vėžio rizika proporcingai didėja, didėjant radono sukeltai apšvitai. 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvoje 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų (Direktyva 2013/59/Euratomas), teigiama, kad pastaruoju metu atliktų gyvenamųjų pastatų tyrimų epidemiologinės išvados rodo statistiškai gerokai padidėjusią plaučių vėžio riziką, kurią sukelia ilgalaikė radono patalpų ore sukelta apšvita. Taip pat yra pripažinta, kad rūkymo ir didelės radono sukeltos apšvitos derinys žmonėms kelia gerokai didesnę plaučių vėžio riziką nei atskirai kuris nors iš šių veiksnių. Direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatos dėl radono atskaitos lygių ir jų kontrolės mechanizmo pilnai perkeltos į Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pagrindiniuose saugos standartuose GSR-Part 3 Radiation Protection and Safety of Radiation Sources: International Basic Safety Standards (https://www-pub.iaea.org/MTCD/publications/PDF/Pub1578_web-57265295.pdf) taip pat yra nustatytas atskaitos lygis radonui patalpų ore gyvenamuosiuose, visuomeninės paskirties pastatuose ir darbo vietose.
TATENA yra išleidusi saugos vadovą SSG-32 Protection of the Public against Exposure Indoors due to Radon and Other Natural Sources of Radiation (https://www-pub.iaea.org/MTCD/publications/PDF/Pub1651Web-62473672.pdf) ir saugos ataskaitą SRS-32 Radiation Protection against Radon in Workplaces other than Mines (https://www.iaea.org/topics/radiation-protection/radon), kuriuose galima rasti daug informacijos apie radono riziką ir radono mažinimo priemones.
TATENA interneto svetainėje pateikiama vaizdinė medžiaga radono klausimais https://www.iaea.org/topics/radiation-protection/radon/webinars.
Lietuvoje didžiausias radono šaltinis yra gruntas. Radonas, patekęs į uždaras patalpas, linkęs kauptis apatinėje pastato dalyje, nes radono dujos yra sunkesnės už orą. Į patalpas radono taip pat patenka ir iš statybinių medžiagų, vandentiekio vandens, gamtinių dujų, išorės oro.
Radonas į patalpas iš grunto gali patekti per daugybę vietų: nematomus plyšius, įtrūkimus grindyse. Esant palankioms sąlygoms, pavyzdžiui, pučiant stipriam vėjui arba, kai temperatūra namo viduje yra aukštesnė už temperatūrą lauke, tarp namo ir grunto susidaro slėgių skirtumas, dėl kurio radonas yra traukiamas į namo vidų.
Teisinis reglamentavimas
Radiacinės saugos įstatymo nuostatų įgaliotas Radiacinės saugos centras atlieka žmonių apšvitos kaip visuomenės sveikatos rizikos veiksnio stebėseną planuojamose, esamose ir avarinėse apšvitos situacijose.
Gyventojų apšvita nuo radono patalpų ore priskiriama prie esamosios apšvitos situacijos.
Atskaitos lygiai radonui patalpų ore yra nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“(toliau – HN 73:2018).
Radono rizikos vertinimas, įskaitant radono rizikos zonųnustatymą, atliekamas pagal sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas programas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. V-945 „Dėl Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 metų veiksmų plano patvirtinimo“.
Radiacinės saugos centras, įgyvendindamas radono rizikos vertinimo, įskaitant radono rizikos zonų nustatymą, programą, nustato statinius, kurių patalpų ore vidutinė metinė radono aktyvumo koncentracija viršija HN 73:2018 nustatytus atskaitos lygius.
Radono patalpų ore atskaitos lygis
Atskaitos lygis vidutinei metinei radono aktyvumo koncentracijai statinio patalpos ore yra 300 Bq/m3.
Radono rizikos zona laikoma teritorija, kurioje 10 proc. visų ištirtų statinių patalpų ore vidutinė metinė radono aktyvumo koncentracija viršija atskaitos lygį, nustatytą HN 73:2018. Lietuvoje radono rizikos zonų iki šiol nenustatyta.
Prievolės darbdaviui nustačius radono rizikos zoną
Radiacinės saugos centrui nustačius radono riziką darbo vietose ar tais atvejais, kai nustatytoje radono rizikos zonoje darbo vietos įrengtos patalpose, esančiose po žeme, rūsiuose, pusrūsiuose ar statinių pirmuosiuose aukštuose, tokių darbo vietų darbdaviai privalėtų:
atlikti radono tyrimus patalpų ore ne rečiau kaip kas 5 metus ir informuoti dirbančiuosius apie šių tyrimų rezultatus;
nedelsdami informuoti Radiacinės saugos centrą arba Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją (jeigu darbo vieta būtų branduolinės energetikos objekte), jeigu patalpos ore vidutinė metinė radono aktyvumo koncentracija viršytų HN 73:2018 nurodytą atskaitos lygį, ir įvertinti kiekvienoje darbo vietoje dirbančiojo apšvitą, atsižvelgiant į darbo vietoje praleidžiamo laiko trukmę;
tais atvejais, kai dirbančiojo metinė efektinė dozė viršytų 6 mSv, per vienus kalendorinius metus nuo metinės efektinės dozės viršijimo nustatymo dienos įdiegti radono mažinimo priemones radiacinei saugai darbo vietoje optimizuoti;
ne rečiau kaip kartą per metus toje darbo vietoje, kurioje viršijamas HN 73:2018 nustatytas atskaitos lygis ir kurioje dirbančiojo metinė efektinė dozė yra lygi 6 mSv arba mažesnė, turėtų įvertinti dirbančiojo apšvitą, atsižvelgdami į toje darbo vietoje praleidžiamo laiko trukmę.
Tais atvejais, kai darbo vietoje, nepaisant įdiegtų radono mažinimo priemonių, dirbančiojo apšvita viršytų 6 mSv metinę efektinę dozę, darbdavys privalėtų įteisinti veiklą nustatyta tvarka.
Radono tyrimų rezultatai ir jų analizė
Lietuvoje radono patalpų ore aktyvumo koncentracija matuojama nuo 1995 m.
Plakatas „Kaip sužinoti radono kiekį patalpose?“, Radiacinės saugos centras, Vilnius, 2021
.png)
Radiacinės saugos centras nuolat vykdo radono patalpų ore tyrimo ir gyventojų patiriamos apšvitos apšvitos vertinimo programas.
Su radono patalpų ore tyrimų rezultatais ir gyventojų apšvitos vertinimu galima susipažinti Radiacinės saugos centro interneto svetainėje:
Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 metų veiksmų plano 2024 m. ataskaita
Radono patalpose nulemtos žmonių apšvitos vertinimo 2017–2023 metų programos 2023 m. ataskaita
Radono patalpose nulemtos žmonių apšvitos vertinimo 2017–2023 metų programos 2022 m. ataskaita .
Daugiau informacijos apie radoną galima rasti Radiacinės saugos centro parengtuose leidiniuose:
Informaciniai biuleteniai:
Radiacinės saugos centro informacinis biuletenis Nr. 19 (2015). (Esamoji apšvitos situacija Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų dabartiniu metu patiriama apšvita).
Radiacinės saugos centro informacinis biuletenis Nr. 13 (2012). (Gyventojų apšvitos stebėsena Lietuvoje. Apšvita iš gamtinės kilmės radionuklidų. Apšvita iš dirbtinės kilmės radionuklidų. Būsimų atominių elektrinių kaimyninėse šalyse galimos įtakos gyventojų apšvitai vertinimas).
Radiacinės saugos centro informacinis biuletenis Nr. 2 (2008).(Radonas patalpose. Kosminė spinduliuotė. išorinė apšvita. Gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų lemiamos apšvitos įvertinimas. Radonas ir rūkymas. Naujienos).
Lankstinukai:
„Radonas darbo vietoje: ką reikia žinoti darbdaviui ir darbuotojui?“, Radiacinės saugos centras, Vilnius, 2018.;
Radiacinės saugos centras (2015) „Radonas ir plaučių vėžys: ką reikia žinoti?“, LĮ „Žara", Vilnius, 2 p.
Lietuvos radono žemėlapį galima rasti čia, taip pat Lietuvos radono patalpų ore tyrimų duomenis galima matyti ir Europos Komisijos Ispros institute, administruojančiame Europos radono žemėlapį
https://geoserver.jrc.ec.europa.eu/remon/About/Atlas-of-Natural-Radiation/Indoor-radon-AM/Indoor-radon-concentration.
Lietuvos radono patalpų ore tyrimų duomenys ir jų analizė pateikti straipsniuose:
Remigijus Kievinas, Rima Ladygienė, Laima Pilkytė, Julius Žiliukas. Radono patalpose nulemtos gyventojų apšvitos vertinimas 11 Lietuvos savivaldybių esančiuose gyvenamuosiuose pastatuose. Konferencijos „Černobylio atominės elektrinės avarija: pasekmės ir pamokos (po 30 metų)“ medžiaga, Visuomenės sveikata, 2016/priedas Nr. 1: p. 50–53.
R. Kievinas, R. Ladygienė, L. Pilkytė (2012) „Radono patalpose nulemtos gyventojų apšvitos ir vėžinių susirgimų rizikos tyrimai, sudarant Lietuvos radono žemėlapį“, Visuomenės sveikata, 2012/ priedas Nr. 2. Tarptautinės konferencijos „Gyventojų apšvita ir pasaulyje įgyta patirtis radiologinių ir branduolinių avarijų metu“ medžiaga, p. 13.
Radiacinės saugos centras (2009) "PSO išleistame Radono tyrimų vadove remtasi ir Radiacinės saugos centro patirtimi". SLAUGA. Mokslas ir praktika. 2009 Nr. 12 (156), Vilnius, p. 8–9
L. Pilkytė, D. Butkus (2005) „Radono skilimo produktų gama spinduliuotės įtaka sugertosios dozės galiai patalpose”, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management, 13(2), p. 65-72.
L. Pilkytė, G. Morkūnas, G. Akerblom (2005) „Indoor radon in the karst region of Lithuania”, The Natural Radiation Environment, series „Radioactivity in the Environment”, VII-7, p. 807-812.
R. Abromaitytė, L. Pilkytė, G. Morkūnas (2003) „Radono rizikos tyrimai Panevėžio miesto plėtros zonoje”, Sveikatos mokslai, 13(3), p. 32–35.
G. Morkūnas (2001) „Radonas mūsų namuose", Sveikata, 1, p. 11–13.
G. Akerblom, G. Morkūnas (2001) „The outcome of the Lithuanian radon survey”, The Science of the Total Environment, 272, p. 243–244.
G. Morkūnas (2000) „Radono skilimo produktų charakteristikų įtaka apšvitos dozei", 4-toji tarptautinė konferencija "Energija pastatams", Vilniaus Gedimino technikos universitetas, p. 387-393.
L. Pahapill, M. Dambis, G. Morkūnas, G. Akerblom (1998) „Radon in the Baltic states", Proceedings of the Regional IRPA Congress „Radiation Protection Issues in the Baltic Region with Emphasis on Co-operative Projects with Estonia, Latvia and Lithuania”, June 12-13, 1998, Stockholm, p. 11–26.
G.Morkūnas (1998) „Radono tūrinio aktyvumo priklausomumas nuo statinio geografinės padėties", Sveikatos aplinka, 10 (76), p. 17-21.
G.Morkūnas, D.Michelevičius (1998) „Indoor radon concentrations in Lithuanian karst region”, Health Phisics, 43rd annual meeting of the Health Physics Society, Supplement to vol.70, no.6, p.S78.
K.Gasiūnas, A.Mastauskas, G.Morkūnas (1998) „Radonas grunto ore ir patalpose Lietuvoje", Statyba, IV t., Nr.4, p. 316-321.
A.Mastauskas, G.Morkūnas (1997) „Regulatory control of natural ionizing sources in Lithuania: experience based on indoor radon monitoring”, Contributed Papers of the International Conference „Low doses of ionizing radiation: biological effects and regulatory control”, IAEA-TECDOC-976, Seville, Spain, November 17-21, 1997, p. 143-144.
G.Morkūnas, A.Mastauskas (1997) „Indoor radon concentrations in Lithuania”, Proceedings of the European Conference „Protection against Radon at Home and at Work”, June 2-6, 1997, Prague, p. 148-151.
G.Morkūnas, A.Mastauskas (1997) „Radono tūrinių aktyvumų patalpose tyrimo Lietuvoje rezultatai", Visuomenės sveikata, 3, p. 7-13.
A.Mastauskas, G.Morkūnas (1996) „Radonas patalpose - problema Lietuvoje". Medicina, 32, priedas 11, p. 21-23.
A.Mastauskas, G.Morkūnas (1996) „Radonas-222 patalpose Lietuvoje", Higiena ir epidemiologija, 4(48), p. 54-61.
A.Mastauskas, G.Morkūnas (1996) „Radono įtaka patalpų oro kokybei", Straipsnių rinkinys "Sveikata ir aplinka", p. 76-82.
A.Mastauskas, G.Morkūnas (1996) „The problem of indoor radon in Lithuania”, Health Physics, 41st annual meeting of the Health Physics Society, Supplement to vol.70, no.6, p. S81.
J.Augulis (1995) „Radono problema gyvenamuosiuose ir kituose statiniuose", Statyba ir archtektūra, 3, p. 20.
Radono patalpų ore tyrimų rezultatai pateikti leidinyje Morkūnas, G.; Pilkytė, L.; Ladygienė, R.; Gricienė, B. Radonas ir gamtinė apšvita, LĮ Kriventa, Vilnius, 2009, 120 p.
Radono mažinimo būdai
Nustačius, kad patalpų ore radono aktyvumo koncetracija viršija nustatytą atskaitos lygį, reikėtų jį mažinti. Pirmiausia būtina nustatyti radono šaltinį ir jo patekimo vietas, pro kurias radonas gali patekti į patalpas.
Nustačius, jog radono šaltinis yra gruntas, galima imtis šių priemonių: užsandarinti sienų bei grindų plyšius, įtrūkimus, tarpus bei visus galimus radono patekimo taškus, įrengti mechaninį tiekiamąjį bei ištraukiamąjį vėdinimą, padidinti jau esamos ventiliavimo sistemos greitį, įrengti oro „pagalves” po pastatu sistemą, pašalinti radioaktyvų gruntą prie pastato.
Jei radono šaltinis yra statybinės medžiagos, radioaktyvių statybinių medžiagų paviršių galima padengti radonui nepralaidžiu sluoksniu, įrengti mechaninį ištraukiamąjį vėdinimą ar sutvarkyti jau esamą.
Yra daug metodų radono patalpose kiekiui mažinti. Kokį radono mažinimo būdą pasirinkti, priklauso nuo namo ar patalpų konstrukcijos, statybinių medžiagų, grunto, ant kurio namas pastatytas, radono kiekio name ir, žinoma, nuo to, kiek lėšų žmogus pasiryžęs tam skirti. Be to, kiekvienas turi pats nuspręsti, ar verta rizikuoti artimųjų sveikata.
Visą informaciją apie radono matavimo ir mažinimo būdus gali suteikti Radiacinės saugos centras. Radono patalpose mažinimo būdai taip pat aprašyti B. Clavensjo, G. Akerblom ir G. Morkūno knygoje ,,Radonas patalpose. Jo kiekio mažinimo būdai.
Nuorodos į informacijos šaltinius apie radoną:
https://www.who.int/ionizing_radiation/env/radon/en/
https://www.iaea.org/topics/radiation-protection/radon
https://www.cdc.gov/features/protect-home-radon/index.html
https://www.epa.gov/radon/health-risk-radon
https://www.epa.ie/radiation/radon/
https://www.vrt.be/vrtnws/en/2014/10/16/radon_alert_it_couldbeinyourhouse-1-2120738/
Atnaujinimo data: 2025-03-13