Vykdomi projektai

TATENA turi ištisą regioninių techninio bendradarbiavimo projektų sistemą. Skiriamasis šių projektų bruožas yra tai, kad aktualios problemos sprendžiamos bendromis daugelio šalių pajėgomis. Radiacinės saugos centras regioniniuose projektuose dalyvauja pagal savo kompetenciją.

Vieni svarbiausių tokių projektų yra regioniniai modeliniai projektai, kuriais valstybėse dalyvėse siekiama sukurti radiacinės saugos infrastruktūras. Lietuva buvo viena pirmųjų centrinės Europos šalių, sėkmingai įgyvendinusių tokį projektą. Radiacinės saugos centras yra TATENA „pasižymėjusių” centrų tinklo narys.

TATENA regioniniai techninio bendradarbiavimo projektai, kuriuos įgyvendinant dalyvauja Radiacinės saugos centras:

 RER2020022 projektas „Radiacinės saugos sistemos stiprinimas“.

Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-08 „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ veiklos „Viešųjų institucijų teikiamų elektroninių paslaugų brandos lygio kėlimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą“, Projektų administravimo ir finansavimo taisykles  ir (arba) Finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“.

Projekto tikslas - padėti verslui greitai ir paprastai surasti informacijos apie reikalingas licencijas ir kuo daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Tai leis efektyviai vykdyti licencijų užsakymo, išdavimo ir kitus su licencijomis susijusius procesus.

Įgyvendinant projektą kartu su 21 partneriu, bus skaitmenizuota 115 licencijų išdavimo paslaugų, patobulinti Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro informacinės sistemos vedliai, suvienodinama licencijų paieškos ir išduotų licencijų peržiūros aplinka, sukurtas vieningas portalas, skirtas visai informacijai apie licencijas.

Šie pokyčiai padės išspręsti licencijavimo proceso ir paraiškų pateikimo elektroniniu būdu problemas bei sumažins administracinę naštą institucijoms bei verslui.

2022–2030 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS SVEIKATOS IŠSAUGOJIMO IR STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 11-001-02-10-01 „GERINTI GRĖSMIŲ BEI RIZIKOS SVEIKATAI VEIKSNIŲ VALDYMĄ“ ĮGYVENDINIMO PROJEKTAI:

2025–2026 M. PROJEKTAS „PASIRENGIMO BRANDUOLINĖMS IR RADIOLOGINĖMS AVARIJOMS SKAITMENINIŲ SPRENDIMŲ IŠPLĖTIMAS IR RADIACINIO PAVOJAUS PERSPĖJIMO SISTEMOS PLĖTRA IR MODERNIZAVIMAS

Šio projekto tikslas – integruoti RSC diegiamas pažangias radiacinės saugos priemones į vieningą ir darnią sistemą, siekiant užtikrinti jų sinergiją, efektyvumą ir pridėtinę vertę, optimizuoti išteklių panaudojimą, sumažinti veiklų dubliavimąsi ir skatinti inovatyvių sprendimų kūrimą bei pritaikymą. Pastaraisiais metais vienas iš valstybės prioritetų yra atsparumo kylančioms grėsmėms stiprinimas. Tai atsispindi valstybės vykdomose programose ir planuose, skirtuose užtikrinti Lietuvos gyventojų sveikatos apsaugą nuo nepagrįstos apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote ir gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai valdymą. Radiacinės saugos centras (toliau – RSC), įgyvendindamas šiuos valstybės prioritetus, organizuoja ir vykdo nuolatinę radiologinės būklės stebėseną, radiacinio pavojaus perspėjimą ir radiacinės saugos priežiūrą, užtikrinančią pasirengimą reaguoti į branduolinę ar radiologinę avariją, laiku ir tinkamai informuoti visuomenę apie galimas grėsmes ir taip apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo nepagrįstos apšvitos. RSC ypatingą dėmesį skiria materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų šioms funkcijoms vykdyti, stiprinimui, numato juos savo veiklos planuose, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose bei, gavęs finansavimą, užtikrina, kad būtų periodiškai atnaujinama programinė ir techninė įranga, diegiant pažangias technologijas, o personalas būtų tinkamai parengtas jas taikyti praktikoje.

2023-2024 m. RSC sėkmingai įvykdė 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-001-02-10-01 „Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą“ įgyvendinimo projektą. Jo metu RSC išplėtė naudojamus geoinformacinius įrankius į visapusišką geoerdvinių duomenų valdymo platformą (toliau – RSC GIP), skirtą efektyviam informacijos struktūrizavimui, analizei ir panaudojimui radiologinių ar branduolinių avarijų valdymo, radiologinės būklės stebėsenos bei radiacinės saugos priežiūros srityse. Taip pat buvo modernizuotas Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registras, užtikrinant ilgalaikį veiklos procesų skaitmeninės transformacijos tęstinumą. Be to, taikant pažangias komunikacijos priemones buvo didinamas visuomenės, valstybinių institucijų ir komunikacijos atstovų informuotumas radiacinės saugos klausimais.

Atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją ir hibridinių grėsmių tikimybę, RSC pradėjo diegti pažangius, dirbtiniu intelektu grįstus, šiuolaikinius saugumo iššūkius atliepiančius sprendimus, kurie leis:

• stebėti radiacinį pavojų ne tik stacionariuose taškuose, bet ir prireikus greitai ištirti radiacinės saugos požiūriu kritinę vietą (planuojama įdiegti pažangią automatizuotą jonizuojančiąją spinduliuotę matuojančią įrangą, įskaitant bepiločius orlaivius);
• efektyvinti ūkio subjektų priežiūrą modernizuojant Radiacinės saugos informacinę sistemą;
• skaitmenizuoti ir standartizuoti duomenų apie medicininių procedūrų metu pacientų patiriamą apšvitą rinkimą, taikyti pažangias technologijas jų analizei, siekiant optimizuoti medicininę apšvitą.

Taip pat intensyviai plečiamas bendradarbiavimas su kitų šalių reguliuojančiomis institucijomis, siekiama kurti veiksmingus duomenų mainų ir simuliacijomis grįstus mokymosi įrankius. Siekiant užtikrinti, kad skirtingos RSC vykdomos priemonės būtų sujungtos ir koordinuotos taip, jog kiekviena jų sustiprintų kitų veiklų poveikį ir rezultatus bei prisidėtų prie RSC kompetencijoje esančių uždavinių sprendimo, stiprintų bendradarbiavimą bei vidinę ir išorinę komunikaciją tarp radiacinės saugos sistemos subjektų. Todėl šiuo projektu siekiama sukurti lankstesnę, labiau prisitaikančią ir efektyvesnę radiacinės saugos užtikrinimo sistemą, kuri galėtų geriau atliepti RSC poreikius ir iššūkius, optimizuoti išteklių panaudojimą bei užtikrinti RSC diegiamų pažangos priemonių pridėtinę vertę, ilgalaikę sėkmę ir tvarumą.

Finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė.

DUOMENŲ VALDYMO MODELIO SUKŪRIMO PROJEKTAS

Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra įgyvendina projektą „Duomenų valdymo modelio sukūrimas“, projekto kodas Nr. 02-009-P-0001. Radiacinės saugos centras yra vienas šio projekto partnerių.

Projekto tikslas – parengti ir pradėti taikyti valstybės informacinių išteklių (toliau – VII) duomenų architektūros valdymo infrastruktūros veiklos modelį, VII duomenų valdysenos modelį bei sukurti centralizuotai valdomas technines priemones, kurios leis VII valdytojams ar tvarkytojams:

• parengti ir teikti Valstybės informacinių sistemų ar registrų (toliau – IS / R) duomenis bei jų metaduomenis viešojo valdymo reikmėms;
• patogiai rasti ir gauti viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis verslo plėtrai ir nevyriausybinėms iniciatyvoms įgyvendinti.

Pagrindinės projekto veiklos:

• Metaduomenų standarto  ir  aplikacijų programavimo sąsajos (toliau – API) kūrimo bei tvarkymo modelio parengimas;
• programinio įrankio metaduomenims generuoti sukūrimas ir diegimas 15 IS / R,  taip pat centralizuotos metaduomenų saugyklos ir API repozitoriaus sukūrimas bei užpildymas 15 IS / R metaduomenimis ir API;
• metaduomenų generavimo įrankio įdiegimas IS / R ir jų metaduomenų perkėlimas į centralizuotą saugyklą;
• IS / R API įtraukimas į API repozitorių.

Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai:

• Sukurtas metaduomenų standartas;
• pradėtas taikyti duomenų valdymo modelis;
• 376 IS / R įdiegtas metaduomenų generavimo įrankis;
• 376 IS / R įdiegtos API, įtrauktos į API repozitorių.

Projektas prisideda prie 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-07 „Skatinti duomenų prieinamumą ir pakartotinį naudojimą“ ir Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.7. – skatinti valstybės skaitmeninimą įgyvendinimo.

Esama valstybės institucinė sandara bei susiklosčiusi veiklos praktika lemia, kad VII duomenys kuriami ir tvarkomi atskirų institucijų pagal veiklos sritis. Valstybės informaciniai ištekliai buvo kuriami nevertinant jų dalyvavimo bendroje VII ekosistemoje už institucijos ribų, todėl duomenų mainai tarp sistemų vyko nekoordinuotai – kiekvienas naujos sistemos kūrėjas pats sprendė, kaip ir kokias sąsajas diegti.

Siekiant atliepti šiuolaikinius valstybės valdymo, administravimo, piliečių ir verslo poreikius, būtini pokyčiai, kurie decentralizuotai sukurtus VII duomenų modelius pritaikytų vieningam ir efektyviam naudojimui. ES institucijos, siekdamos užtikrinti vieningą ES skaitmeninę rinką, piliečių laisvą judėjimą ir el. paslaugų prieinamumą, skatina bendras europines duomenų paslaugas ir yra pateikusios teisėkūros iniciatyvų VII vystymo srityje. Todėl Lietuvai svarbu pasirengti dalyvavimui bendrame ES valstybių narių VII gyvavimo cikle. 

Problemos, kurias spręsti yra planuojamas projektas:

• Sunkiai randami reikalingi duomenys (ypač, kai reikia gauti iš kitos organizacijos); 
• sudėtingos duomenų mainų procedūros (ilgi derinimai, lėšų planavimas kitų metų biudžete sąsajoms diegti ir pan.);
• nestandartizuoti, ilgai trunkantys ir brangūs skaitmenizavimo sprendimų diegimai;
• VII inventorizacijos stoka – centralizuotai nėra tiksliai žinoma, kokie ir kaip duomenys kaupiami;
• IS / R ir jų duomenų turinio dokumentacija neskaitmeninta, nepakankamai standartizuota ir susisteminta;
• trūksta duomenų ir duomenų architektūros valdymo reguliavimo, aiškaus rolių ir atsakomybių paskirstymo, duomenų kokybės užtikrinimo priemonių.

Išvardintos problemos gali būti išspręstos kuriant bendrą valstybinį duomenų ir jų valdymo modelį, t. y.:

• įgyvendinant efektyvią VII valdymo organizacinę struktūrą;
• sukuriant teisinį ir metodinį VII tvarkymo ir valdymo pagrindą;
• standartizuojant metaduomenų tvarkymą ir duomenų apsikeitimą;
• sudarant prielaidas efektyviam VII duomenų naudojimui ir integracijai į ES duomenų erdvę.

Projektu siekiama nustatyti reikalavimus ateityje kuriamoms ir tobulinamoms IS / R, kad jos atitiktų šiuolaikinį valstybės duomenų modelį, taip pat pritaikyti priemones jau veikiančioms sistemoms.

Vieningo duomenų modelio nauda:

• Duomenis būtų galima paprasčiau rasti, mažėtų duomenų dubliavimas;
• duomenų mainai galėtų būti realizuojami naudojant standartines priemones;
• bendrasis modelis užtikrintų efektyvų duomenų vientisumą ir apsikeitimą, spartintų skaitmenizavimo sprendimų diegimą;
• įgyvendinus vieningą metaduomenų modelį, VII duomenys jau kūrimo stadijoje jie būtų pritaikyti bendram naudojimui, kas didintų skaitmenizavimo spartą, duomenų prieinamumą ir pakartotinį panaudojimą.