17. Ar atliekami radiologiniai tyrimai vaikams ir kūdikiams?

Kūdikiai ir vaikai yra jautresni spinduliuotės poveikiui, nei suaugusieji, todėl prieš atliekant tokią procedūrą turi būti atidžiai įvertintas jos pagrįstumas, turėti aiškią klinikinę motyvaciją ir teikti didesnę naudą nei žalą.

Gydytojas paskyrėjas (traumatologas, šeimos gydytojas ar kt.), parinkdamas kūdikiui ar vaikui diagnostikos metodo rūšį, turi atsižvelgti į rentgeno diagnostikos tyrimo privalumus, palyginti šio tyrimo galimybes ir atlikimo ypatybes su kitų tyrimo metodų (ultragarso, magnetinio rezonanso ar kt.) galimybėmis ir atlikimo ypatybėmis.

Atliekant rentgenologinius tyrimus kūdikiams ir vaikams, vadovaujamasi taisykle: jonizuojančiosios spinduliuotės dozė turi būti tokia maža, kad jos pakaktų diagnozei nustatyti – t. y. pacientas turi būti kuo mažiau apšvitintas gaunant reikiamos, bet ne geriausios galimos kokybės diagnostinį vaizdą. To pasiekiama parenkant optimalius parametrus ir naudojant specialias apsaugos priemones (prijuostes, kepurėles ar apykakles).

Bet kokia procedūra kūdikiui ar vaikui gali būti atliekama tik su tėvų (globėjų ar kt.) sutikimu.