1. Kokie reikalavimai keliami patalpai, jos dydžiui planuojant joje įrengti dantų rentgeno aparatą?

Rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetas turi būti ne mažesnis, nei reikalaujama rentgeno diagnostikos aparato lydimuosiuose dokumentuose, kad aparatą galima būtų panaudoti pagal jo technines charakteristikas, pavyzdžiui, maksimaliai ištempti rentgeno vamzdžio laikiklį. Kabinete turi būti pakankamai vietos ir asmenims, procedūros metu padedantiems pacientui, ir procedūrą atliekantiems darbuotojams.

Draudžiama rentgeno procedūrų kabinetus rengti koridoriuose, laukiamuosiuose, sandėliuose, pereinamose patalpose ir kitose vietose, nepritaikytose medicininėms procedūroms atlikti.

Jau projektuojant patalpas, vienas svarbiausių reikalavimų yra susijęs su konstrukcinių elementų, kuriais nuo skvarbiosios jonizuojančiosios spinduliuotės apsaugomi žmonės, storiais. Skaičiuojant šiuos storius, būtina atsižvelgti į šaltinio, esančio patalpoje charakteristikas, lemiančias jo sąlygojamą dozės galią, planuojamas atlikti procedūras ir jų kiekį, patalpos matmenis, patalpų ir erdvių aplinkui projektuojamą patalpą, paskirtį, tai, kiek laiko žmonės būna šalia projektuojamos patalpos ir kitus parametrus. Informacija, kaip skaičiuoti patalpų apsaugomųjų elementų storius, yra išdėstyta metodinėse rekomendacijose „Rentgeno diagnostikos procedūrų kabineto apsaugomųjų elementų storių skaičiavimas”, aut. G. Morkūnas, Vilnius, 2001.

Statinio projektą rengti gali asmuo išmanantis radiacinės saugos reikalavimus ir mokantis atlikti apsaugomųjų elementų storių skaičiavimus, o statinio projekto patalpų planai privalo būti parengti sertifikuoto architekto.