RADIS – visada žinome, koks radiacinis fonas Lietuvoje
Radiologinis aplinkos monitoringas Lietuvoje atliekamas nuolat. Tikrinami oras, vanduo, maisto produktai, jų žaliavos. Labai svarbi šio monitoringo dalis – Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas (RADIS), matuojantis jonizuojančiosios spinduliuotės lygį (radiacinį foną) aplinkoje 44 stebėjimo vietose. Jos įrengtos visoje Lietuvoje, bet didžiausias tankis – prie Lietuvos–Baltarusijos pasienio ir tai suprantama, nes šalia yra nesaugi Baltarusijos atominė elektrinė (Baltarusijos AE).
Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai ne tik matuoja ir stebi radiacinį foną, bet ir prognozuoja, kaip įvykiai klostytųsi toliau, jei įvyktų avarija. RADIS tinklo svarbą sunku pervertinti, nes jo duomenys leis kuo anksčiau perspėti Lietuvos gyventojus apie radiacinį pavojų ir laiku imtis apsaugomųjų veiksmų.
RSC specialistai nuolat (24/7) stebi RADIS duomenis. Juos matyti gali ir kiekvienas Lietuvos gyventojas.
RADIS plėtrą paskatino kitų šalių planai
Radiacinės saugos centras RADIS tinklą „paveldėjo“ iš Aplinkos apsaugos agentūros ir administruoja nuo 2021 m. Ilgą laiką pagrindinis RADIS tikslas buvo stebėti radiologinę būklę aplink Ignalinos atominę elektrinę (Ignalinos AE) ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Ignalinos AE apjuosta radiacinį foną stebinčių stočių žiedu, o pačioje elektrinėje taip pat įrengtos stebėjimo sistemos, tik jos jau priklauso Ignalinos AE, o šių sistemų duomenys siunčiami Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijai (VATESI).
„Kai paaiškėjo, kad atomines elektrines planuojama statyti Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, buvo nuspręsta RADIS tinklą atnaujinti ir išplėsti. 2014–2018 m. radiacinio fono stebėjimo stočių tinklas buvo plečiamas visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu tankiausiai stotys išdėstytos palei Lietuvos–Baltarusijos pasienį, nes visai šalia yra Baltarusijos AE.
Radiacinio fono stebėjimo stotys Lietuvoje išdėstytos remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), ES rekomendacijomis, nurodančiomis, kaip turi būti padengta teritorija, atsižvelgiant į jos plotą, gyventojų tankį, galimą radioaktyviojo užterštumo šaltinį“, – pasakoja RSC Radiacinio pavojaus stebėjimo ir perspėjimo skyriaus vedėja Olga Andželika Olechnovič.
Trys žiedai aplink Baltarusijos AE
Pažiūrėjus į radiacinio fono stebėjimo stočių išdėstymo žemėlapį, kurį galima rasti RSC interneto svetainėje, nesunku pamatyti, kad dalis stočių išdėstyta žiedais, juosiančiais Baltarusijos AE: pirmasis žiedas eina palei pasienį, antrasis – išdėstytas toliau nuo pirmojo (50 km atstumu), 3 žiedas – dar toliau (100 km atstumu nuo pirmojo). Kitos stotys tolygiai išdėstytos likusioje Lietuvos teritorijos dalyje.
„RADIS stočių duomenys mūsų tinkle atsinaujina kas 10 minučių. Stotys matavimus atlieka kas minutę, bet kadangi natūralios, iš Žemės gelmių sklindančios jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos), reikšmės yra labai mažos, tam, kad duomenys būtų tikslesni, pateikiamas dešimties matavimų vidurkis. Lietuvos gyventojai RSC interneto svetainėje gali matyti duomenis, kurie atnaujinami kas 60 minučių“, – matavimų periodiškumą paaiškina Olga Andželika Olechnovič.
Kad būtume perspėti kuo anksčiau
Pagrindinį RADIS tinklo tikslą gerai apibūdina jo pavadinimas – Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas. Ankstyvas perspėjimas reikalingas tam, kad mes galėtume greitai reaguoti į jonizuojančios spinduliuotės pokyčius aplinkoje – ne tik ore, bet ir vandenyje, nes tinklui priklauso ir 4 vandens matavimo stotys – dvi įrengtos Neryje, dvi – Nemune, stebinčios, ar radioaktyvusis užterštumas neatkeliauja vandens keliais.
RADIS stočių autonominiai detektoriai matuoja gama spinduliuotę. Duomenys, kuriuos jūs matote RSC interneto svetainėje, yra aplinkos dozės galios ekvivalentas nanosivertais per valandą (nSv/h). Jie parodo, kokiu jonizuojančios spinduliuotės kiekiu apšvitinami mūsų šalies gyventojai. Ir jei ekrane matote, kad dabar fonas yra 70 nSv/h, tai jaudintis visiškai nereikia – jonizuojančioji spinduliuotė yra visur ir visada: ji nuolat sklinda iš Žemės gelmių, atkeliauja iš kosmoso ir toks fonas yra natūralus.
Matuoja tame aukštyje, kuriame įkvepiame
„Pagrindinis matavimo stoties elementas – detektorius, kuris matuoja tiek pačią gama spinduliuotės galią, tiek nustato, koks radionuklidas skleidžia spinduliuotę. Remiantis RADIS tinklo duomenimis, gali būti priimti sprendimai taikyti gyventojams tam tikrus apsaugomuosius veiksmus, todėl svarbu stotis įrengti tame lygyje, kuriame mes įkvepiame orą“, – pažymi Radiacinės saugos centro specialistėOlga Andželika Olechnovič.
Dažnai stotys yra montuojamos šalia kitų matavimo įrenginių: Radiacinės saugos centras bendradarbiauja su Lietuvos hidrometeorologijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybomis ir savo stotis montuoja šalia šių tarnybų įrenginių. „Kai kurios stotys yra sumontuotos ant savivaldybių ar seniūnijų pastatų ar šalia jų, tačiau stengiamės jas iškelti į saugesnes teritorijas“, – pastebi RSC specialistė.
Geras ir didelės aprėpties tinklas
Be stacionarių matavimo stočių, Radiacinės saugos centras turi ir 6 mobilias stotis. „Kasdienėse situacijose jos skirtos laikinai pakeisti iš rikiuotės išėjusias stacionarias stotis. Bet jas galime panaudoti, jei reikia detaliau stebėti tam tikrą teritoriją, operatyviai joje išplėsti stebėjimo tinklą.
Šiuo metu senesnės kartos stotys keičiamos naujesnės kartos įrenginiais. Kai kurios stotys veikia jau 10 metų ir viršija gamintojo rekomenduojamą eksploatavimo laiką, nebeturi programinės įrangos atnaujinimo galimybių bei nebeatitinka kibernetinio saugumo reikalavimų“ – pasakoja Olga Andželika Olechnovič.
Mažiausiai 2 kartus per metus atliekama techninė, taip pat ir metrologinė, RADIS stočių patikra. Visos stotys energiją gauna iš elektros tinklo, o jei elektros tiekimas nutrūktų, stotis turi bateriją, tad autonomiškai dirbtų apie 2–3 paras.
24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę
RADIS tinklo duomenys teikiami Europos Komisijos prižiūrimai Europos radiologinių duomenų mainų platformai (EURDEP), kurioje atvaizduoti visos Europos duomenys. Visi duomenų surinkimo ir apdorojimo procesai yra automatizuoti ir juos apdoroja specializuota programinė įranga, galinti pateikti įvairiausias duomenų suvestines.
Radiacinio pavojaus stebėjimo ir perspėjimo skyriaus vadovė Olga Andželika Olechnovič pabrėžia, kad RADIS duomenų stebėjimas vyksta nuolat, ne tik darbo metu, bet ir nedarbo valandomis. Reaguojama tiek į radiacinio fono pokyčius, tiek ir į techninius sutrikimus aiškiai apibrėžta vidaus tvarka. Radiacinio fono reikšmei viršijus 300 nSv/h, valstybės nustatyta tvarka informacija perduodama atitinkamoms atsakingoms institucijoms.
Radiacinio fono padidėjimas. Ar tai jau pavojus?
Jei gyventojas RSC interneto svetainėje nuolat stebi savo vietovės radiacinį foną ir staiga mato reikšmės padidėjimą, ar jau reikia nerimauti, skambinti į RSC ir klausinėti, kas nutiko?
„Nebūtinai reikšmės padidėjimas reiškia pavojų – mes stebime situaciją, jei kažkuri viena stotis užfiksuoja 3 kartus didesnį radiacinį foną, aiškinamės priežastis, galbūt padidėjimą lėmė oro sąlygos tame regione, pavyzdžiui lietus. Todėl gyventojams skirtame RADIS tinklapyje pateikiame ne tik vietovės radiacinio fono vertes, bet ir meteorologinius duomenis: pasirinkę konkrečią RADIS stotį, be radiacinio fono verčių grafiko, jūs galite matyti ir arčiausiai esančios meteorologinės stoties užfiksuotos oro temperatūros, kritulių kaitos grafikus. Paprastai, pakilus radiacinio fono vertei, sulaukiame daugiau gyventojų skambučių, todėl žemėlapyje yra daugiau informacijos, kad žmonės galėtų įvertinti sąsajas tarp kritulių ir radiacinio fono pokyčių. Viena stotis fono padidėjimą gali fiksuoti ir dėl netoliese vykdomų darbų – pavyzdžiui, jei šalia vyksta kelio remontas, o kelininkai asfalto kokybę tikrina spinduliuotės šaltinį turinčiu prietaisu, stotis gali užfiksuoti radiacinio fono padidėjimą“ – atskleidžia Olga Andželika Olechnovič.
Įvykiai didina domėjimąsi RADIS duomenimis
„Tikrai nemažai gyventojų stebi RADIS duomenis, tą mes jaučiame iš jų reakcijos, skambučių. Ypač susidomėjimas radiaciniu fonu padidėjo prasidėjus karui Ukrainoje – tuo metu labai daug mūsų šalies gyventojų stebėjo radiologinę situaciją Lietuvoje, nes grėsmingos informacijos buvo labai daug. Lietuvos gyventojai stebi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių radiologinę situaciją: žmogus ruošiasi atostogauti Graikijoje ir mato, kad toje šalyje radiacinio fono reikšmės gerokai didesnės, tada skambina mums ir teiraujasi, prašo paaiškinti, kodėl ten reikšmės didesnės. Taigi, važiuodami atostogauti, žmonės pasižiūri ne tik kokie orai jų atostogų vietoje, bet ir kokia ten radiologinė situacija“ – komentuoja RSC specialistė.
Norintiems stebėti radiologinę situaciją Lietuvoje, Olga Andželika Olechnovič rekomenduoja sekti Radiacinės saugos centro pateikiamą žemėlapį, nes ten atvaizduojami patikimi ir patikrinti duomenys iš įrenginių, kurių techninė atitiktis ir matavimo tikslumas nuolat tikrinami. Kitur atvaizduojami radiacinio fono stebėjimo duomenys gali būti klaidingai suprasti dėl jų šaltinio netikslumo ar netinkamo duomenų pateikimo bei interpretavimo – įvertinus, kad tai pakankamai jautrūs duomenys, net menkiausia klaida gali sukelti įvairių reakcijų.
„Dėl įvairių priežasčių klaidingi signalai gali atkeliauti ir iš RADIS stočių. Neretai radiacinio fono vertės ženkliai padidėja dėl techninių priežasčių, todėl mūsų tinkle duomenys atnaujinami kas 10 minučių, o gyventojams – kas valandą, kad dėl techninių priežasčių ar kokių nors šalia vykdomų darbų, padidėjusi, bet realios situacijos neatspindinti vertė nesukeltų bereikalingo nerimo“, – skirtumą paaiškina Olga Andželika Olechnovič.
Jei situacija ekstremali
Kas nutinka, kai RADIS stotys užfiksuoja pavojingą radiacinio fono padidėjimą?
Yra atitinkamų veiksmų tvarka, kurios atsakingi RSC darbuotojai privalo laikytis. „Gavę pranešimą apie radiacinio fono padidėjimą, turime įsitikinti, ar tai tikras pavojus. Jei atmetame visus techninius veiksnius, galėjusius sukelti klaidingą pavojų (o tai turime padaryti labai greitai), informuojame vadovybę, kuri pagal nustatytą algoritmą informuoja atsakingas institucijas“, – pasakoja Olga Andželika Olechnovič.
Be RADIS tinklo, RSC turi papildomas automatines stotis, aptinkančias ir matuojančias ore pasklidusius radionuklidus. Dvi tokios stotys įrengtos pasienyje su Baltarusija (specialiai skirtos Baltarusijos AE stebėti), viena – Vilniuje. Panašios stotys taip pat įrengtos Utenoje ir Dubininke. Šios stotys fiksuoja ne tik gama spinduliuotę, bet ir alfa, beta daleles bei jodo koncentraciją. Planuojama įrengti dar kelias tokias stotis skirtingose Lietuvos pasienio vietose. Olga Andželika Olechnovič džiaugiasi: „Mūsų tinklas yra tikrai geras ir optimalios aprėpties“.
Radiacinės saugos centras taip pat atlieka radioaktyviojo užterštumo pasklidimo dėl galimų branduolinių avarijų prognozavimą, vertina, kaip krizinė situacija keisis priklausomai nuo oro sąlygų. Prognozavimas, situacijos modeliavimas yra dar vienas RSC specialistų naudojamas įrankis, galintis parodyti, kaip bėgant laikui galėtų pasiskirstyti radioaktyvus užterštumas. Tokios simuliuojamos prognozės sudaromos kiekvieną dieną pagal realias oro sąlygas. Nagrinėdami prognozes, kas būtų nutikę, kaip būtų sklidęs radioaktyvusis užterštumas vakar, prieš savaitę ir t. t., RSC specialistai gali vertinti tikėtinas radiologines pasekmes Lietuvai įvairiausių galimų scenarijų atvejais.
„Ekstremalios situacijos metu, kartu su sraigtasparnius turinčia Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos valdyba, atliktume ir žvalgybą iš oro – tam turime reikalingos įrangos. Tokia žvalgyba būtų atliekama pagal tam tikrą planą, sudaromą įvertinus turimą informaciją apie įvykį, RADIS tinklo ir kitų automatinių matavimo sistemų duomenis bei atlikto prognozavimo rezultatus – tikrintume užterštas ir šalia esančias teritorijas. Po pirminio patikrinimo, kurio metu skrendama zigzago formos trajektorija, gali būti atliktas patikslinantis skrydis. Užteršta teritorija būtų tikrinama ne tik iš oro, bet ir važiuojant automobiliu, kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovais imant ir tiriant aplinkos mėginius“, – atskleidžia RSC specialistė Olga Andželika Olechnovič.
Taigi tankus RADIS stočių tinklas kas minutę matuoja jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje. Matavimai nuolat stebimi, tad, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, tiek šalies gyventojai, tiek tam tikros institucijos bus įspėti labai greitai, o tai leis operatyviai ir veiksmingai pasirūpinti gyventojų apsauga.
Šaltinis: 15 min
Daugiau informacinių pranešimų galite rasti čia: Lietuvos žmonių radiacinė sauga
Atnaujinimo data: 2024-02-29
Taip pat skaitykite:
Radiacinės saugos centras pristato 2025 m. veiklos ataskaitą
2026 m. I ketv. radiacinės saugos priežiūros apžvalga