Dantų rentgeno diagnostikos tyrimų ypatumai ir jų metu patiriama apšvita
Daugelis odontologijos klinikų, siekdamos teikti kokybiškas ir greitas dantų priežiūros paslaugas, atlieka dantų rentgeno diagnostikos tyrimus. Remiantis Higienos instituto ataskaitos duomenimis, Lietuvoje per metus jų atliekama daugiau nei 675 tūkst., kurių daugiausia sudaro intraoraliniai tyrimai (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. 2025 m. Lietuvoje atliktų dantų rentgeno diagnostikos tyrimų kiekis
| Dantų rentgeno diagnostikos tyrimas | 2025 m. atliktas tyrimų kiekis |
| Intraoralinai dantų rentgeno diagnostikos tyrimai | 411°289 |
| Panoraminiai dantų rentgeno diagnostikos tyrimai | 223°994 |
| Cefalometrijos dantų rentgeno diagnostikos tyrimai | 400 |
| CBCT tyrimai | 39°722 |
Dantų rentgeno diagnostikos procedūros gali būti atliekamos šiais aparatais:
- intraoraliniais dantų rentgeno aparatais;
- panoraminiais dantų rentgeno aparatais;
- cefalometrijos įranga;
- kūginio pluošto kompiuteriniais tomografijos aparatais (toliau – CBCT).
Dantų rentgeno diagnostika padeda įvertinti ėduonį tarp dantų ir po plombomis, dantų šaknų būklę, pastebėti žandikaulio kaulo retėjimo požymius, pamatyti neišdygusius ar netinkamai išdygusius dantis bei jų poveikį aplinkiniams dantims, nustatyti pūlinius, cistas, o kartais ir navikus. Tyrimai taip pat pasitelkiami planuojant implantaciją, ortodontinį gydymą breketais ir protezavimą.
Tyrimo parinkimas priklauso nuo siekiamo tikslo, nes kiekvienas jų turi skirtingas vizualizavimo galimybes (žr. 1 pav.).
1 pav. Intraoralinė dantų rentgeno nuotrauka (a), panoraminė dantų rentgeno nuotrauka (b), cefalometrijos nuotrauka (c) ir CBCT vaizdas (d).
Pavyzdžiui, intraoralinės rentgeno nuotraukos tinkamos vertinti kariesą, dantų kanalų būklę, pažeistus dantis ar planuojant implantaciją. Tiriamas plotas yra nedidelis, o ekspozicijos trukmė – iki 0,8 s. Šio tyrimo metu pacientai patiria mažiausią apšvitą, palyginti su kitais dantų rentgeno tyrimais.
Kiek didesnė apšvita patiriama atliekant panoraminius ir cefalometrinius tyrimus, kurių metu gaunami dvimačiai visos burnos vaizdai. Jie gali būti reikalingi planuojant protezavimą, gydymą breketais, implantaciją ar dantų šalinimą. Aparatas, atlikdamas šiuos tyrimus, sukasi aplink pacientą, todėl procedūra trunka apie 30 s.
Didžiausia apšvita patiriama atliekant CBCT tyrimą, kurio metu gaunamas detalus viršutinio žandikaulio sinusų, nervų takų ir apatinio žandikaulio trimatis vaizdas. Nors procedūra taip pat trunka apie 30 s, kokybiškam diagnostiniam vaizdui gauti reikia daugiau rentgeno spinduliuotės, todėl apšvita yra kelis kartus didesnė nei atliekant panoraminį ar cefalometrinį tyrimą. Pacientų patiriama apšvita pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė. Dantų rentgeno diagnostikos tyrimų metu patiriama apšvita
| Eil. Nr. | Dantų rentgeno diagnostikos tyrimas | Apšvita, patiriama vieno tyrimo metu |
| 1. | Intraoraliniai tyrimai | 1–8 µSv |
| 2. | Panoraminiai tyrimai | 4–30 µSv |
| 3. | Cefalometrijos tyrimai | 2–3 µSv |
| 4. | CBCT tyrimai | ~50 µSv, kai tūris nedidelis arba vidutinis. ~100 µSv, kai tūris didelis. |
| 5. | Krūtinės ląstos rentgenografija | 20 µSv |
| 6. | Stuburo kompiuterinė tomografija | 16°000 µSv |
CBCT tyrimus rekomenduojama atlikti tik tada, kai intraoralinio, panoraminio arba cefalometrinio tyrimo nepakanka diagnozei nustatyti. Remiantis tarptautinių profesinių organizacijų rekomendacijomis, šio metodo negalima naudoti įprastiems dantų rentgeno tyrimams, pavyzdžiui, vertinant danties kanalo būklę ar dantų padėtį prieš gydymą breketais.
CBCT tyrimai turėtų būti atliekami, pavyzdžiui, stebint nedidelius navikus žandikaulyje, jų vystymosi eigą ar kitas rimtas sveikatos būkles, kai reikalingas detalus diagnostinis vaizdas.
Anksčiau, siekiant užtikrinti pacientų radiacinę saugą, buvo reikalaujama visada naudoti individualias saugos priemones, pavyzdžiui, švinines skydliaukės apsaugas. Šiais laikais nereikėtų stebėtis, jei šių priemonių nesiūloma.
Tobulėjant įrangai ir taikant procedūrų optimizavimo priemones, tinkamai parenkant parametrus, naudojant skaitmeninius algoritmus, priklausomai nuo procedūros tipo pacientų apšvitą galima sumažinti iki maždaug 80 proc.
Tyrimai rodo, kad individualiosios saugos priemonės paciento apšvitą sumažina tik keliais procentais, o netinkamai naudojamos gali ją padidinti ir pabloginti diagnostinio vaizdo kokybę. Todėl tarptautinės profesinės asociacijos ir draugijos rekomenduoja kasdienėje praktikoje nenaudoti individualiųjų skydliaukės apsaugos priemonių atliekant dantų rentgeno diagnostikos procedūras. Jos gali būti taikomos išskirtiniais atvejais, kai skydliaukė patenka į pirminės spinduliuotės lauką ir priemonė nepablogina diagnostinio vaizdo kokybės. Kitų kūno vietų, pavyzdžiui, krūtinės ląstos, dengimas atliekant dantų rentgeno tyrimus taip pat nerekomenduojamas.
Apibendrinant, dantų rentgeno diagnostikos tyrimai yra svarbi ir saugi šiuolaikinės odontologijos dalis, o jų taikymas visada pagrįstas klinikine būtinybe, parenkant tinkamiausią tyrimo metodą ir užtikrinant kuo mažesnę paciento apšvitą.
Atnaujinimo data: 2026-05-06
Taip pat skaitykite:
RSC atnaujino veiklos registravimo infografikus
RSC vadybos sistema atitinka tarptautinių standartų reikalavimus
Radiacinės saugos centras pristato 2025 m. veiklos ataskaitą