Diagnostiniam vaizdui gerinti naudojami preparatai: kuo jie skiriasi?
Atliekant rentgeno diagnostikos (rentgenografijos, kompiuterinės tomografijos, rentgenoskopijos ir intervencinės radiologijos procedūros) ir branduolinės medicinos procedūras pacientams gali būti skiriami specialūs preparatai, padedantys vizualizuoti tiriamą organą ar kūno dalį. Dažnai manoma, kad abiem atvejais naudojami preparatai yra radioaktyvūs, tačiau tai nėra tiesa, todėl trumpai apžvelgsime, kuo skiriasi rentgeno diagnostikoje ir branduolinėje medicinoje naudojami preparatai, skirti diagnostinio vaizdo kokybei gerinti.
Pradėkime nuo rentgeno diagnostikos procedūrų, kurių metu dažniausiai naudojami specialūs preparatai – kompiuterinės tomografijos ir intervencinės radiologijos tyrimų. Atliekant šias procedūras naudojama rentgeno spinduliuotė, todėl pacientas patiria apšvitą. Kuo didesnis žmogaus audinių tankis tuo labiau slopinama rentgeno spinduliuotė, todėl lengva vizualiai atskirti skirtingo tankio struktūras, pavyzdžiui, kaulus ir raumenis. Tačiau tiriant minkštuosius audinius – plaučius, žarnyną, kraujagysles ar kitus organus – vien rentgeno spinduliuotės dažnai nepakanka siekiant aiškiai atskirti anatomines struktūras.
Technologijoms tobulėjant buvo sukurti specialūs preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą, pakeičia rentgeno spinduliuotės slopinimą ir leidžia geriau atskirti minkštuosius audinius. Šie preparatai gali būti skiriami išgerti, įkvėpti arba jų suleidžiama į kraują. Jie nėra radioaktyvūs, nedidina paciento patiriamos apšvitos ir nekelia pavojaus paciento artimiesiems. Svarbu paminėti, kad rentgeno spinduliuotė žmogaus kūne nelieka – ji veikia tik tyrimo atlikimo metu.
Branduolinėje medicinoje naudojami preparatai yra radiofarmakologiniai vaistiniai preparatai, kurie yra radioaktyvūs. Jie gali būti naudojami tiek diagnostikai, tiek gydymui (terapijai). Priklausomai nuo procedūros tikslo skiriasi naudojami preparatai ir jų aktyvumas. Dažniausiai jų suleidžiama į kraują.
Diagnostinių branduolinės medicinos procedūrų metu patiriama apšvita gali būti panaši į kompiuterinės tomografijos metu patiriamą apšvitą. Gydymui naudojamas didesnis radioaktyvumo aktyvumas, todėl ir apšvitos dozė yra didesnė. Po diagnostinių ar gydomųjų branduolinės medicinos procedūrų pacientas tam tikrą laiką skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę – tol, kol radiofarmakologinis preparatas pasišalina iš organizmo.
Svarbu pažymėti, kad diagnostikos aparatai, naudojami branduolinėje medicinoje, jonizuojančiosios spinduliuotės neskleidžia – jis tik registruoja spinduliuotę, sklindančią iš paciento kūno. Radiofarmakologinių preparatų cheminė sudėtis yra artima natūraliems žmogaus organizme cirkuliuojantiems junginiams, todėl jie gali nukeliauti į tiriamą organą ar audinį.
Kai kuriais atvejais diagnostinė branduolinės medicinos procedūra ir kompiuterinė tomografija atliekamos vienu metu (PET/KT arba SPECT/KT). Tokie aparatai įrengti tik keliose didžiausiose Lietuvos gydymo įstaigose. Šių procedūrų metu pacientui suleidžiamas radiofarmakologinis preparatas ir papildomai atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas naudojant rentgeno spinduliuotę. Todėl paciento patiriama apšvita susideda iš abiejų procedūrų metu gaunamos apšvitos.
Specialūs preparatai taip pat gali būti naudojami atliekant magnetinio rezonanso tyrimus. Jie keičia magnetines savybes, tačiau nėra radioaktyvūs. Pats magnetinio rezonanso aparatas taip pat neskleidžia jonizuojančiosios spinduliuotės.
Nepriklausomai nuo to, kokie preparatai skiriami pacientui, po procedūros rekomenduojama gerti daugiau vandens, kad jie greičiau pasišalintų iš organizmo. Tai yra vaistiniai preparatai, kurie gali turėti šalutinių poveikių, net jei neskleidžia jonizuojančiosios spinduliuotės. Atliekant branduolinės medicinos procedūras su radiofarmakologiniais preparatais, priklausomai nuo naudojamo preparato, gali būti rekomenduojamos papildomos radiacinės saugos priemonės, skirtos artimiesiems ir aplinkiniams apsaugoti . Jeigu tokių priemonių reikia, pacientas ir jo artimieji apie tai informuojami gydymo įstaigoje.
Pacientui visa išsami informacija apie skiriamą preparatą, jo veikimą, galimus šalutinius reiškinius, taikomas saugos priemones ir kitus su gydymu susijusius aspektus suteikiama gydymą paskyrusio gydytojo.
Atnaujinimo data: 2026-03-19
Taip pat skaitykite:
RSC atnaujino veiklos registravimo infografikus
RSC vadybos sistema atitinka tarptautinių standartų reikalavimus
Radiacinės saugos centras pristato 2025 m. veiklos ataskaitą