Kodėl kompiuterinės tomografijos procedūroms skiriama tiek daug dėmesio?
Medicininėms rentgeno diagnostikos procedūroms priskiriamos dantų rentgeno diagostikos, rentgenografijos (įskaitant rentgeno densitometrus), mamografijos, rentgenoskopijos, kompiuterinės tomografijos ir intervencinės radiologijos procedūros. Kiekvienos jų metu pacientai patiria skirtingą jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą. Patiriamos apšvitos dydį lemia techniniai rentgeno įrangos parametrai (srovės stipris, anodinė įtampa ir kt.) ir paciento savybės (ūgis, svoris ir storis), nuo kurių priklauso naudojamas spinduliuotės kiekis.
Nors, lyginat skirtingas rentgeno diagnostikos procedūras, visi parametrai yra svarbūs, didžiausius apšvitos skirtumus lemia ekspozicijos laikas. Anodinė įtampa ir srovės stipris paprastai skiriasi nedaug, tačiau ekspozicijos trukmė – labai. Pavyzdžiui, rentgenografijos metu apšvita trunka apie 1 sekundę, kompiuterinės tomografijos – dažniausiai trunka 30–60 sekundžių, o intervencinės radiologijos procedūros gali trukti dar ilgiau. Todėl pacientų apšvita atliekant procedūras skirtingais rentgeno diagnostikos būdais labai skiriasi (1 pav.).
1 pav. Vidutinės apšvitos dozės, patiriamos skirtingų rentgeno diagnostikos procedūrų metu (RG – rentgenografija, KT – kompiuterinė tomografija, IR – intervencinė radiologija)
1 pav. matome, kad mažiausia apšvita patiriama atliekant dantų rentgeno diagnostikos procedūras (trumpa ekspozicija vienai nuotraukai), kiek didesnė – rentgenografijos metu (trumpa ekspozicija vienai nuotraukai). o didžiausia – kompiuterinės tomografijos (kūno dalies vaizdas iš daugybės sluoksnių, tiksliai matant kiekvieno sluoksnio anatominę struktūrą) ir intervencinės radiologijos (matomas anatominių struktūrų vaizdas realiu metu, tarsi filmuojant) procedūrų metu. Nors kompiuterinės tomografijos ir intervencinės radiologijos procedūros gali lemti panašias apšvitas, vertinant visos šalies mastu, didžiausią reikšmę turi kompiuterinės tomografijos procedūros, nes jų atliekama gerokai daugiau.
2 pav. pateikiamas vidutinis per metus atliekamų medicininų rentgeno diagnostikos procedūrų kiekio ir jų sukeliamos apšvitos pasiskirstymas procentais. Matyti, kad kompiuterinės tomografijos sudaro tik apie 25 proc. visų procedūrų, tačiau dėl jų patiriama net 70 proc. visos apšvitos (šiame paveiksle dantų rentgeno diagnostikos procedūros neįtrauktos).
2 pav. Vidutiniškai per metus atliekamų medicininų rentgeno procedūrų kiekio ir jų sukeliamos apšvitos pasiskirstymas, proc.
Pacientai kartais pageidauja kompiuterinės tomografijos procedūros manydami, kad ši procedūra nėra pavojinga, nes jos pavadinime nėra žodžio „rentgenas“, ir tikėdamiesi gauti išsamesnės diagnostinės informacijos bei tikslesnės diagnozės. Tiesa, kompiuterinė tomografija suteikia gana detalios informacijos apie anatominę kūno struktūrą, tačiau tokio detalumo ne visuomet reikia. Dažnai diagnozei nustatyti pakanka informacijos, gautos rentgenografijos metu, o apšvita tuomet būna 10 ir daugiau kartų mažesnė. Be to, yra sveikatos būklių, kai kompiuterinės tomografijos tyrimas apskritai nėra tinkamas.
Tarptautinių organizacijų ir kitų šalių tyrimai rodo, kad apie 30 proc. medicininės radiologijos procedūrų yra nepagrįstos. Todėl, jei gydytojas neskiria kompiuterinės tomografijos tyrimo, nerimauti nereikėtų. Svarbiausia, kad kiekviena kompiuterinės tomografijos procedūra būtų pagrįsta – atliekama tik tada, kai jos tikrai reikia. Tai padeda išvengti nereikalingos pacientų patiriamos apšvitos medicininių rentgeno diagnostikos tyrimų metu.
Atnaujinimo data: 2025-12-12
Taip pat skaitykite:
RSC atnaujino veiklos registravimo infografikus
RSC vadybos sistema atitinka tarptautinių standartų reikalavimus
Radiacinės saugos centras pristato 2025 m. veiklos ataskaitą