Kodėl nėra nustatyto didžiausio leistino spindulinės diagnostikos procedūrų skaičiaus?
Spindulinės diagnostikos procedūros – tai tyrimai, kurių metu, siekiant nustatyti diagnozę, stebėti ligos eigą ar vertinti sveikatos būklę, naudojama jonizuojančioji spinduliuotė (rentgeno spinduliai ar radiofarmakologiniai preparatai). Lietuvoje kasmet atliekama daugiau nei 2 milijonai tokių procedūrų.Natūralu, kad kyla klausimas: jei jonizuojančioji spinduliuotė gali kelti pavojų sveikatai, kodėl neribojamas atliekamų procedūrų skaičius? Atsakymas slypi medicinos praktikoje ir radiacinės saugos principuose.
Kodėl procedūrų skaičius nėra ribojamas?
Gydant pacientus itin svarbu laiku diagnozuoti ligą ir paskirti tinkamą gydymą. Kai kuriems pacientams dėl sudėtingos sveikatos būklės gali prireikti atlikti vieną po kitos kelias spindulinės diagnostikos procedūras arba dažnai atlikti tyrimus stebint jų būklę. Procedūrų ribojimas tokiu atveju galėtų kelti tiesioginę grėsmę sveikatai arba net gyvybei.
Tokiais atvejais svarbiausias principas – pagrįstumas. Tai reiškia, kad kiekviena spindulinės diagnostikos procedūra turi būti atliekama tik tada, kai jos nauda pacientui yra didesnė nei galima žala. Šis principas taikomas individuliai – kiekvienam pacientui vertinama, ar procedūra būtina.
Taip pat, siekiant apsaugoti pacientą nuo nereikalingos spinduliuotės, visada tikrinama, ar jam jau yra anksčiau atlikti panašūs tyrimai. Jei procedūros atliekamos kelis kartus, jų metu patirta apšvita sumuojama, todėl būtina stebėti bendrą paciento patiriamą apšvitą.
Optimali apsauga: kaip sumažinama spinduliuotė
Be pagrįstumo, labai svarbus ir optimizavimo principas. Tai reiškia, kad procedūros atliekamos taip, kad pacientas patirtų mažiausią įmanomą apšvitą, tačiau būtų gauta pakankamai diagnostinės informacijos.
Optimali spindulinės diagnostikos praktika apima:
- tinkamos įrangos parinkimą (įskaitant pakankamos diagnostinės informacijos gavimą ir pacientų apšvitos dozių vertinimą bei kitus aspektus);
- diagnostinių atskaitos lygių laikymąsi, kurie neviršijami įprastinių procedūrų metu;
- periodinį pacientų apšvitos vertinimą;
- šiuolaikinės įrangos ir programinės įrangos naudojimą, siekiant sumažinti apšvitą.
Lietuvoje pacientų galimybės laiku atlikti spindulinės diagnostikos procedūras nėra ribojamos. Siekiant maksimaliai apsaugoti pacientų sveikatą, svarbu užtikrinti, kad kiekviena procedūra būtų pagrįsta ir atlikta optimizuotai. Laikantis radiacinės saugos principų, atliekama spindulinė diagnostika išlieka saugi ir efektyvi.
Atnaujinimo data: 2025-11-18
Taip pat skaitykite:
RSC atnaujino veiklos registravimo infografikus
RSC vadybos sistema atitinka tarptautinių standartų reikalavimus
Radiacinės saugos centras pristato 2025 m. veiklos ataskaitą