Minėdami Europos radono dieną, primename radono poveikį sveikatai
Lapkričio 7 d. minima Europos radono diena. Šią dieną Europos radono asociacija pasirinko neatsitiktinai – būtent tą dieną gimė dukart Nobelio premijos laureatė Marie Curie, kuri kartu su vyru atrado cheminį elementą radį. Vienas iš radžio skilimo produktų yra radonas – gamtinės radioaktyviosios dujos, keliančios pavojų žmogaus sveikatai.
Šios dienos minėjimas suteikia progą dar kartą priminti gyventojams ir darbdaviams apie radono poveikį sveikatai, galimybes išmatuoti šių dujų koncentraciją ir jeigu to reikia imtis priemonių jai mažinti.
Marie Curie / Getty images
Kas yra radonas?
Radonas – tai gamtinės radioaktyviosios dujos, kurios kyla iš grunto ir kaupiasi uždarose erdvėse bei pastatuose. Šių dujų susidaro skylant grunte esančiam radžiui – urano izotopo 238U skilimo grandinės nariui.
Didžiausią žmogaus apšvitos dalį lemia radono skilimo produktai, tokie kaip polonis (214Po, 18Po), švinas (214Pb) ir bismutas (214Bi). Iškvepiant pats radonas iš kvėpavimo takų pasišalina, tačiau didelė jo skilimo produktų dalis nusėda ant kvėpavimo takų epitelio. Skleidžiamos alfa dalelės švitina ląsteles, gali pažeisti jų struktūrą ir sukelti kvėpavimo takų bei plaučių vėžinius susirgimus ar genetinius pakitimus.
Radonas Lietuvoje
Radono dujos yra vienas didžiausių Lietuvos gyventojų apšvitos šaltinių – jų lemiama apšvita sudaro apie trečdalį visos žmogaus patiriamos apšvitos. Taip pat yra pripažinta, kad rūkymo ir radono sukeltos apšvitos derinys žmonėms kelia gerokai didesnę plaučių vėžio riziką.
Didžiausias radono šaltinis Lietuvoje yra gruntas. Patekęs į uždaras patalpas, radonas linkęs kauptis apatinėse pastato dalyse, nes radono dujos yra sunkesnės už orą. Dujų gali patekti į patalpas per plyšius, grindų įtrūkimus, technines angas. Palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pučiant stipriam vėjui arba, kai temperatūra namo viduje yra aukštesnė už temperatūrą lauke, tarp namo ir grunto susidaro slėgių skirtumas, dėl kurio radonas yra traukiamas į namo vidų.
Be grunto, radonas į patalpas gali patekti ir iš statybinių medžiagų, vandentiekio vandens, gamtinių dujų bei išorės oro. Jo aptinkama visuose pastatuose, tačiau daugiausia rūsiuose ir žemesniuose aukštuose. Jei pastate įrengta rekuperacijos sistema, radonas gali pasklisti ir po kitas patalpas.
Radono kiekis Lietuvoje gyvenamuosiuose pastatuose dažniausiai nėra didelis, tačiau nustatyta pavienių atvejų, kai dėl netinkamų techninių sprendimų, pavyzdžiui, naudojamo atviro šilumokaičio, patalpų ore radono aktyvumo koncentracija viršijo nustatytą 300 Bq/m3 atskaitos lygį.
Tyrimai ir prevencija
Nuo 1995 m. Lietuvoje atlikta daugiau kaip 3 tūkst. radono tyrimų gyvenamuosiuose pastatuose. Rezultatai pateikiami Lietuvos radono žemėlapyje – https://gis.rsc.lt/portal/apps/dashboards/fa282e107529424fa0a0da99d0916ed6
Lietuvos radono žemėlapis / RSC nuotr.
2019–2025 m. radono patalpų ore tyrimai atlikti daugiau kaip 800 darbo vietų, įrengtų statinių rūsiuose ar po žeme. Tyrimai parodė, kad apie 7 proc. visų darbo vietų radono aktyvumo koncentracija viršijo nustatytą 300 Bq/m3 atskaitos lygį. Įmonėms, kuriose nustatyti viršijimai, pateiktos rekomendacijos radonui mažinti.
Pakartotiniai tyrimai parodė, kad, įdiegus šias priemones, radono koncentracija sumažėjo iki priimtinų lygių, o darbuotojų apšvita dėl radono ženkliai sumažėjo.
Kaip sumažinti radono kiekį?
Paprasčiausias ir pigiausias būdas sumažinti radono koncentraciją – dažnai vėdinti patalpas. Taip pat egzistuoja ir kiti, techniškai sudėtingesni bei brangesni sprendimai, padedantys efektyviau mažinti šių dujų kiekį.
Norint pasitikrinti radono koncentraciją patalpose, galima kreiptis į Radiacinės saugos centrą (toliau – RSC). Matavimai gyventojams atliekami nemokamai. Tinkamiausias laikas tyrimams yra šildymo laikotarpis, kai patalpos yra labiausiai uždarytos.
Daugiau informacijos apie radoną galite rasti RSC interneto svetainėje adresu https://rsc.lrv.lt/lt/informacija-gyventojams/radono-skleidziama-apsvita/.
Atnaujinimo data: 2025-11-07
Taip pat skaitykite:
RSC atnaujino veiklos registravimo infografikus
RSC vadybos sistema atitinka tarptautinių standartų reikalavimus
Radiacinės saugos centras pristato 2025 m. veiklos ataskaitą