2026-03-03

Paskelbta 2025 m. valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo ataskaita

2025 m. atliktų valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo (toliau – monitoringas) tyrimų rezultatų analizė parodė, kad aplinkos radiacinė būklė nepakito, didesnių nei įprastai radioaktyviųjų medžiagų kiekių aplinkoje nenustatyta. Monitoringo duomenys pateikti Europos Komisijai, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai (HELCOM), kitoms suinteresuotoms užsienio ir Lietuvos institucijoms bei visuomenei.

Monitoringas yra sistemingas ir nuolatinis aplinkos gama dozės galios, aplinkos dozės ekvivalento ir aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens užterštumo radionuklidais stebėjimas. Monitoringo metu tiriami visi su aplinka susiję komponentai, kurių užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis gali lemti jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą žmogui ir poveikį gyvajai gamtai. Gaunami duomenys leidžia vertinti ir prognozuoti aplinkos radiologinę būklę Lietuvos teritorijoje atsižvelgiant į tolimąją ir artimąją radioaktyviųjų medžiagų pernašą bei įgalina imtis reikalingų priemonių užtikrinant aplinkos ir gyventojų saugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Aplinkos elementų, maisto ir geriamojo vandens ėminiai periodiškai imami visoje Lietuvoje, bet ypatingas dėmesys skiriamas Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) ir Baltarusijos atominės elektrinės (toliau – Baltarusijos AE) galimo poveikio teritorijoms, kuriose parinktos ėminių paėmimo vietos. Nustatyta, kad Ignalinos AE vykdomi uždarymo darbai, kai į aplinką gali patekti radioaktyviųjų medžiagų, neturėjo įtakos aplinkos užterštumui radioaktyviosiomis medžiagomis. Maisto produktų ir geriamojo vandens ėminių užterštumas radionuklidais ir iš aplinkos gyventojų patiriama išorinė apšvita nesiskyrė nuo kitų Lietuvos regionų.

Taip pat vertinta ir Baltarusijos AE veiklos įtaka. Baltarusijos AE poveikiui vertinti ištirti upių vandens ir dugno nuosėdų ėminiai Nemune aukščiau Druskininkų bei Neryje ties Buivydžiais. Ši elektrinė yra Nemuno upės baseine, aušinama Neries vandeniu, todėl tikėtina, kad galimos avarijos ar neplanuotų išmetimų į aplinką metu radioaktyviosios medžiagos, patekusios į aplinką, pasieks Nemuną. Nustatytas aplinkos foninis lygis Baltarusijos AE galimos įtakos regione nesiskyrė nuo lygio kituose Lietuvos regionuose.

Tyrimų rezultatais patvirtinta, kad 137Cs ir 90Sr aktyvumo koncentracija Kuršių marių, Baltijos jūros, upių ir ežerų vandenyje bei dugno nuosėdose per visą stebėjimo laikotarpį nuolat mažėja dėl pačių radionuklidų pusėjimo trukmės, ir kad papildomo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į vandens telkinius nebuvo, nes kitų radionuklidų nenustatyta. 

Vertinant radioaktyviųjų medžiagų kiekį ore, atlikti Utenos stotyje paimtų oro filtrų tyrimai ir nuolatiniai tyrimaiautomatinėse oro aerozolių matavimo stotyse Bajorų kaime (Vilniaus r.), Pavoverės ir Kackonių kaimuose (Švenčionių r.), Kybartuose (Vilkaviškio r.) ir Šventojoje. Dirbtinių radionuklidų, išskyrus aplinkoje po Černobylio atominės elektrinės avarijos pasklidusį 137Cs, nenustatyta. Tai rodo, kad aplinkos oras praėjusiais metais nebuvo užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, kurios galėjo atkeliauti į Lietuvos teritoriją su oro masėmis iš kitur. Šį faktą patvirtino ir nepertraukiami aplinkos dozės galios ekvivalento (radiacinio fono) matavimai 57 RADIS tinklo stotyse. 2025 m. aplinkos dozės galios (radiacinio fono) padidėjimo nenustatyta.

Su 2025 m. valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo ataskaita galima susipažinti čia.

Automatizuotos aplinkos dozės galios ekvivalento ore ir vandenyje (RADIS tinklas) ir radionuklidų oro aerozoliuose matavimų vietos


Monitoringo taškai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose

137Cs ir 90Sr radionuklidų vidutinė metinė aktyvumo koncentracija Baltijos jūros paviršiniame vandenyje 1997–2025 m., Bq/m3