RSC stebi viską, kas susiję su jonizuojančiąja spinduliuote
Radiacinės saugos centras (toliau – RSC) vykdo radiacinės saugos priežiūrą, kurios tikslas – apsaugoti Lietuvos gyventojų sveikatą nuo galimo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. RSC iniciatyva parengta dešimtys radiacinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, sukurtas ir modernizuojamas Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registras, veikia veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo bei priežiūros sistema.
RSC Biologinės dozimetrijos laboratorijoje atliekami įvairūs mėginių tyrimai, o pats RSC aktyviai bendradarbiauja su Švedijos, Suomijos, Danijos, JAV, Belgijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos ir kitų šalių radiacinės saugos institucijomis. Įgyvendinta nemažai bendrų projektų ir kasmet į RSC atvyksta kitų valstybių atstovai pasisemti patirties radiacinės saugos srityje.
Ilgas veiklos sričių sąrašas
Pagrindinės RSC veiklos sritys: Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro tvarkymas, veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas, radiacinės saugos priežiūra, pasirengimas radiologinėms bei branduolinėms avarijoms ir reagavimas joms įvykus, gyventojų, darbuotojų ir aplinkos apšvitos stebėsena ir ekspertizė bei radiacinės saugos ugdymas.
„Viena pagrindinių RSC funkcijų – teisės aktų rengimas. Radiacinės saugos įstatymą parengė mūsų specialistai, su radiacine sauga susijusius Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus taip pat rengia RSC. Įteisiname veiklą: norintiems naudoti sudėtingesnius jonizuojančios spinduliuotės šaltinius, išduodame licencijas, o naudojantiems paprastesnius šaltinius, įteisiname veiklą ją registruodami. Vykdome ir priežiūrą, tikriname kaip tie šaltiniai naudojami – tą atlieka RSC Radiacinės saugos priežiūros skyriaus pareigūnai, tikrinantys, kaip laikomasi teisės aktuose nustatytų radiacinės saugos reikalavimų. Vykdome radiacinės saugos mokymo koordinavimą bei darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, medicininės apšvitos ir gyventojų stebėseną. Stebėsenos sritis yra labai plati. Pasirengimas avarijoms – dar viena svarbi RSC funkcija“, – pasakoja RSC Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento (toliau – EASD) direktorius Julius Žiliukas.
Pagrindinius principus nustato TATENA
„Kartais mums sako, kad RSC sugalvoja daug apribojimų. Bet pagrindinius teisės aktų sistemos, kuria vadovaujamės, principus ir standartus nustato Tarptautinė atominės energijos agentūra (toliau – TATENA). Yra 10 pagrindinių principų, kurių laikantis galima naudoti jonizuojančiąją spinduliuotę, o jei jų nesilaikoma, vadinasi, spinduliuotė naudojama nepagrįstai. Principai nusako įvairius dalykus: pavyzdžiui, pirmasis sako, kad už viską atsako veiklos vykdytojas, būtent jis, o ne licenciją išdavęs RSC, turi užtikrinti radiacinę saugą. Antras principas: radioaktyvios atliekos neturi kelti problemų ateities kartoms – pradėjus naudoti radioaktyvų šaltinį, turi būti numatyti visi žingsniai, kaip jis vėliau bus sutvarkytas ir saugomas. Taip pat yra pagrįstumo, optimizavimo principai.
10 principų sukuria reikalavimus. Mūsų teisės aktuose atsispindi visi pagrindiniai ir papildomi TATENA‘os reikalavimai. Be to, TATENA išleidžia ir rekomendacijas, kurios nėra privalomos. Rekomendacijų sąrašas nuolat papildomas ir, norint, kad reikalavimai būtų įgyvendinti praktikoje, jų reikia laikytis“, – atskleidžia J. Žiliukas.
Registre – informacija apie šaltinius, gyventojų apšvitą
Jonizuojančioji spinduliuotė efektyviai taikoma įvairiose ūkinės veiklos srityse, tačiau, be naudos, ji gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, todėl siekiama, kad bet kokia veikla su šaltiniais visuomenei teiktų didesnę naudą nei žalą, o apšvita būtų kiek galima mažesnė.
Jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai naudojami pramonėje: tankio, storio, drėgmės ir kitokiuose matuokliuose, spektrometrų, krovinių ir bagažo kontrolės įrangoje, produkcijos kokybei bei sudėčiai įvertinti, svetimkūniams aptikti. Medicinoje radioaktyvieji šaltiniai naudojami spindulinėje terapijoje, diagnostikoje, branduolinėje medicinoje. Generatorių, kurių didžiąją dalį (apie 85 proc.) sudaro medicininė įranga, skaičius nuolat didėja. Ypač odontologijoje, nes daugėja odontologijos klinikų, daugėja ir modernių dantų rentgeno aparatų, panoraminės ar tūrinės kompiuterinės tomografijos įrangos.
Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registre saugomi ir tvarkomi duomenys apie visus įvežtus, išvežtus, naudojamus ir saugomus radioaktyviuosius šaltinius, jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, registruojamos darbuotojų profesinės apšvitos dozės.
„Duomenys apie apšvitą saugomi ilgai: sakykim žmogus jau seniai nebedirba su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, bet mes turime saugoti duomenis, kol jam sueis 75 metai. Jei iškiltų ginčas, kad žmogus prarado sveikatą dėl to, kad kažkada patyrė apšvitą, duomenys parodytų, kokia apšvita buvo iš tikrųjų“, – sako RSC EASD direktorius J. Žiliukas.
Pasirengimas galimoms branduolinėms ir radiologinėms avarijoms
Radiacinio pavojaus stebėjimas ir ankstyvasis perspėjimas apima radiacinę žvalgybą, aplinkos jonizuojančiosios spinduliuotės lygio ir radionuklidinės sudėties stebėseną, radioaktyviųjų medžiagų sklaidos prognozavimą, informacijos analizę bei skubų šalies, užsienio institucijų ir gyventojų perspėjimą apie gresiantį pavojų.
Viena pagrindinių šio proceso priemonių – ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema (toliau – RADIS). Užfiksavus radiacinio fono pokytį, RADIS būtų pirminis informacijos šaltinis apie galimą branduolinę avariją, ypač tuo atveju, jei kaimyninė valstybė dėl įvairių geopolitinių priežasčių apie ją nepraneštų Lietuvai.
RSC specialistai nuolat stebi RADIS sistemos teikiamus duomenis. Ši informacija skelbiama viešai – gyventojai realiuoju laiku gali ją matyti RSC interneto svetainėje. Šiuo metu RADIS tinklą sudaro 53 jonizuojančiosios spinduliuotės lygio matavimo ore stotys ir 4 matavimo stotys Neries bei Nemuno vandenyse.
RSC taip pat nuolat rengia pratybas, kurių metu tobulinami tarnybų koordinavimo ir radiacinės žvalgybos veiksmai, tikrinama matavimo įranga, tikslinamos matavimo ir mėginių ėmimo vietos bei maršrutai. Pastaruosius penkerius metus radiacinė žvalgyba nuolat vykdoma Baltarusijos atominės elektrinės (AE) galimos įtakos zonoje.
Siekiant, kad gyventojai būtų geriau pasirengę galimoms ekstremalioms situacijoms, RSC specialistai organizuoja susitikimus su žmonėmis, gyvenančiais arčiausiai Baltarusijos AE. Šių susitikimų metu aptariami apšvitos keliami pavojai sveikatai, perspėjimo ir informavimo priemonės bei veiksmai, kuriuos gyventojai turėtų atlikti įvykus branduolinei avarijai.
Radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos užtikrinimas ir paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių paieška
Įvykiai pasaulyje rodo, kad egzistuoja realus pavojus, kad radioaktyvieji šaltiniai gali būti panaudoti teroristiniais tikslais. Tokiais atvejais pasekmės būtų itin skaudžios, todėl ypač svarbu, kad veiklas su šaltiniais vykdančios įmonės ir institucijos užtikrintų jų fizinę saugą.
RSC pareigūnai tikrina ne tik, kaip užtikrinama radiacinė sauga, bet ir kaip užtikrinama radioaktyviųjų medžiagų bei atliekų fizinė sauga jų transportavimo, laikymo ir saugojimo metu.
RSC taip pat renka ir analizuoja duomenis apie visus į Lietuvą įvežamus radioaktyviųjų medžiagų turinčius gaminius ir vertina jų galimą poveikį gyventojų sveikatai. Kartais nustatoma atvejų, kai žmonės įsigyja sendaikčių – senovinių laikrodžių, fotoaparatų objektyvų, barometrų, įvairių prietaisų, stiklo, keramikos gaminių ar papuošalų, pagamintų XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kurių gamybai buvo naudojamos radioaktyviosios medžiagos siekiant išgauti švytėjimą ar specifines spalvas.
Dėl to RSC nuolat kontroliuoja sendaikčių prekybos vietas. Tokių patikrinimų metu beveik kasmet aptinkama po keletą gaminių, kurių paviršiaus dozės galia viršija gamtinį foną.
Anksčiau buvo aktyviai vykdoma kontrolė, kad į Lietuvą nepatektų kurui skirtos medienos ar durpių iš Černobylio atominės elektrinės avarijos metu užterštų teritorijų. Tokios priemonės buvo būtinos, nes, deginant užterštą kurą susidarantys radioaktyvūs pelenai, naudojami dirvoms tręšti, galėjo kelti pavojų žmonių sveikatai – radioaktyviųjų medžiagų galėjo patekti į augalus, pašarus ir mitybos grandine į žmogaus organizmą.
Šiuo metu tokios kontrolės poreikio nebeliko, nes nuo 2022 m. antrojo pusmečio į Lietuvą nebevežamos medienos kuro siuntos iš Baltarusijos. Lietuvoje naudojama mediena yra neužteršta, o jos deginimo metu susidarę pelenai saugūs ir tinkami dirvoms tręšti.
Saugiam darbui – patalpų projektų analizė
Darbas su spinduliuotę skleidžiančiais įrenginiais turi būti visiškai saugus, todėl, projektuojant patalpas, kuriose planuojama naudoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, RSC specialistai atlieka projekto radiacinės saugos ekspertizę. Jos metu įvertinami visi su galimu darbuotojų ir gyventojų apšvitos poveikiu susiję radiacinės saugos aspektai.
RSC ekspertai vertina patalpas, kuriose įrengiami rentgeno aparatai. Jei patalpoje planuojama naudoti Lietuvoje naują technologiją, jai skiriamas ypatingas dėmesys – vertinama įrangos sauga, galimos apšvitos ribos ir atitiktis teisės aktų reikalavimams. Vienas iš tokių išskirtinių projektų – Branduolinės medicinos centras, kuriame įrengiamas ciklotronas ir kita infrastruktūra, reikalinga radiofarmacinių preparatų gamybai.
Radionuklidai maiste, vandenyje ir aplinkos komponentuose
RSC vykdo maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, kritulių ir aplinkos dozės ekvivalento tyrimus. Atliekami Baltijos jūros, Kuršių marių, ežerų, upių vandens, dugno nuosėdų, augalų bei žuvų tyrimai. Daug tyrimų atliekama RSC laboratorijose, o gauti duomenys parodo, kokią apšvitą dėl maiste, geriamajame vandenyje ir aplinkos komponentuose esančių radionuklidų patiria gyventojai.
„Mūsų laboratorijoje, atlikus kraujo tyrimą, galima nustatyti, ar žmogus buvo apšvitintas, ar ne. Sakykim, iš tikrųjų įvyktų avarija ir žmonės būtų apšvitinti. Jei nebuvo kaip kitaip įvertinti apšvitą, ją galime nustatyti iš kraujo“, – pasakoja J. Žiliukas.
Vertinant radioaktyviųjų medžiagų kiekį ore, nuolat atliekami tyrimai Utenoje, Dubininke (Varėnos r.) ir Vilniuje, kuriame matuojamas ne tik gama, bet ir alfa, beta radionuklidų kiekis ore.
Daug metų atliekami aplinkos dozės ekvivalento tyrimai. Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – parinkta po 10 stebėsenos taškų, kuriuose aplinkos dozės ekvivalentas matuojamas kas 6 mėnesius keičiamais termoliuminescenciniais dozimetrais. Tyrimai atliekami ir Ignalinos AE galimo poveikio teritorijoje, o duomenys palyginami su gautais Kupiškio rajone, kuris radiacinio užterštumo atžvilgiu laikomas švariausiu. Iš viso yra įrengti 32 tokios stebėsenos taškai, 10 papildomų taškų įrengta palei Baltarusijos sieną.
Radono patalpų ore tyrimai
Vienas didžiausių gyventojų apšvitos šaltinių yra radonas – natūralios iš žemės gelmių sklindančios radioaktyviosios dujos. Dažniausiai radono tyrimai atliekami tose darbo vietose, kurios įrengtos statinių rūsiuose. Įmonėms, kuriose nustatyta atskaitos lygį viršijanti radono koncentracija, RSC pateikia rekomendacijas radono kiekiui mažinti.
Patalpose apšvitos šaltiniu gali būti ir statybinėse medžiagose esantys gamtiniai radionuklidai. Lietuvoje vyraujančios statybinės medžiagos (cementas, betonas, dolomitas, žvyras ir kt.) yra saugios ir gali būti naudojamos be apribojimų. Tačiau granitas, vulkaninės kilmės uolienos, keraminės plytelės ar panašios statybinės medžiagos, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų, turi būti ribojamos – jų kiekis neturėtų būti didesnis nei 10 proc. bendro pastato statyboje panaudotų medžiagų kiekio.
Profesinės ir medicininės apšvitos vertinimas
RSC vertina darbuotojų, dirbančių medicinos, veterinarijos, pramonės, mokslo bei kitose įstaigose, apšvitos dozes. Atliekamas orlaivių, skraidančių didesniame nei 8 000 m aukštyje, įgulų narių apšvitos vertinimas bei prižiūrima, kaip bendrovės savo veikloje įgyvendina radiacinės saugos priemones.
Medicininė apšvita Lietuvoje ir visame pasaulyje sudaro apie 30 proc., o kai kuriose valstybėse ir didžiąją dalį visos žmonių patiriamos apšvitos. Tai susiję su medicinoje sparčiai diegiamomis naujomis technologijomis ir gerėjančiu medicininių radiologijos procedūrų prieinamumu. Todėl medicininei apšvitai skiriamas ypatingas dėmesys ir siekiama, kad pacientų radiacinė sauga būtų užtikrinta laikantis pagrįstumo ir optimizavimo principų. Medicininė apšvita ir toliau liks vienu didžiausių žmonių patiriamos apšvitos šaltinių, todėl jai visada bus skiriama daug dėmesio.
Specialūs vartai fiksuoja fono padidėjimą
RSC registruoja įvairius incidentus. Anksčiau didelę registruotų incidentų dalį sudarė pasienio kontrolės postuose sulaikyti užterštas biokuras, statybinės medžiagos ir pan., tačiau, ES paskelbus sankcijas Baltarusijos medienai ir medžio gaminiams, radiologinių incidentų sumažėjo.
Kasmet registruojama po keletą radiologinių incidentų, susijusių su nepagrįstai patirta medicinine apšvita, kurios priežastis dažniausiai yra darbuotojų klaidos ir įrangos gedimai.
RSC gauna pranešimų ir apie aptiktus paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius bei radionuklidais užterštus objektus. Dažniausiai aptinkami senos kartos dūmų jutikliai.
„RSC turi įvairiausių detektorių, kuriuos galime naudoti skirtingose situacijose. Sakykim, vyksta didžiulis renginys ir, kad kas nors į renginį neįsineštų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, mes iš detektorių galime padaryti vartus, kurie fiksuos bet kokį fono padidėjimą. Detektorius naudojame ir pamestų šaltinių paieškai“, – pasakoja J. Žiliukas.
Mokymai, informavimas, bendradarbiavimas
RSC koordinuoja mokymus, kad asmenys, atsakingi už radiacinę saugą, ir darbuotojai būtų mokomi radiacinės saugos, o kam reikia – ir fizinės saugos. RSC specialistai nuolat informuoja visuomenę, rengia informacinius pranešimus radiacinės saugos klausimais, organizuoja seminarus ir supažindina su RSC veikla. Informacinius pranešimus galima rasti RSC interneto svetainėje.
RSC bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis (TATENA, HERCA ir kt.), Europos Komisija, užsienio valstybių radiacinę saugą reguliuojančiomis institucijomis bei dalyvauja tarptautinių komitetų ir grupių veikloje.
Atnaujinimo data: 2026-02-06
Taip pat skaitykite:
RSC atnaujino veiklos registravimo infografikus
RSC vadybos sistema atitinka tarptautinių standartų reikalavimus
Radiacinės saugos centras pristato 2025 m. veiklos ataskaitą