>

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo priežiūra

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PRIEŽIŪRA

Siekdamas užtikrinti ilgalaikę žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, Radiacinės saugos centras (toliau – RSC) prižiūri radioaktyviųjų atliekų tvarkymą nebranduolinės energetikos objektuose ir dalyvauja branduolinės energetikos objektų poveikio visuomenės sveikatai vertinime.

Radioaktyviosios atliekos

Radioaktyviosios atliekos – dujinės, skystosios ar kietosios pakartotinai naudoti neskirtos radioaktyviosios medžiagos, kurios neatitinka nebekontroliavimo kriterijų ir kurioms RSC taiko reguliuojamąją kontrolę.

Radioaktyviosios atliekos susidaro, vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais:

  • pramonėje (krūvio neutralizatoriai, didelio aktyvumo gama šaltiniai, dūmų jutikliai, lygio matuokliai ir kt.);

  • asmens sveikatos priežiūros įstaigose (klinikiniams tyrimams naudojami atvirieji radioaktyvieji šaltiniai, branduolinėje medicinoje ligų diagnostikai ir gydymui naudojami radiofarmaciniai vaistiniai preparatai, spindulinėje terapijoje (brachiterapijoje, išorinėjo spindulinėje terapijoje) naudojami greitintuvai ir uždarieji radioaktyvieji šaltiniai ir kt.);

  • mokslo ir mokymo institucijose (moksliniai dalelių greitintuvai, kalibraciniai šaltiniai, moksliniams tyrimams naudojami įvairūs atvirieji radioaktyvieji šaltiniai ir kt.);

Radioaktyviosios atliekos gali susidaryti tiesioginės veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu arba vykdant objektų, kuriuose vykdyta veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, eksploatavimo nutraukimą.

Kadangi daugiausia radioaktyviųjų atliekų susidaro branduolinės energetikos objektuose, visi kiti radioaktyviųjų atliekų darytojai (medicinos, pramonės, mokslo ir mokymo įstaigos ir kt.) vadinami „smulkiaisiais radioaktyviųjų atliekų darytojais“.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai

Vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis, radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos laikantis nustatytų principų. Šie radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai įteisinti Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu.

Tvarkant radioaktyviąsias atliekas, turi būti užtikrinta, kad:

  • visų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stadijų metu taikant tinkamus metodus kiekvienas asmuo ir aplinka tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir už jos ribų būtų pakankamai apsaugoti nuo radiologinių, biologinių, cheminių ir kitų pavojų, kuriuos gali sukelti radioaktyviosios atliekos;

  • būtų išvengiama veiksmų, galinčių turėti pagrįstai prognozuojamų padarinių ateities kartoms, pavojingesnių negu tie, kurie leistini dabartinei kartai, ir nepalikti ateities kartoms nepelnytos naštos;

  • radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau, kaip praktiškai ir pagrįstai įmanoma tiek jų kiekio, tiek aktyvumo požiūriais, tam imantis reikiamų projektavimo priemonių, taip pat eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo veiksmų, įskaitant branduolinio kuro ciklo medžiagų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą;

  • būtų atsižvelgta į visų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapų tarpusavio priklausomybę;

  • radioaktyviųjų atliekų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga būtų garantuojama visą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir įrenginių veikimo laiką ir po to, naudojant pasyviąsias saugos priemones;

  • radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos priemonės būtų įgyvendinamos vadovaujantis diferencijuotu požiūriu;

  • Lietuvos Respublikoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje arba išvežamos į užsienio valstybėje esantį atliekyną, išskyrus Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytus atvejus.

Lietuva, siekdama įgyvendinti tarptautiniu mastu priimtas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo nuostatas, 2003 m. pabaigoje pasirašė ir ratifikavo Jungtinę panaudoto kuro saugaus tvarkymo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa

Vyriausybė 2021 metų pradžioje patvirtino 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą, kuria nubrėžiamos strateginės gairės, kaip bus tvarkomos radioaktyviosios atliekos Lietuvoje. Programoje konstatuojama, kad didžioji dalis radioaktyviųjų atliekų ir panaudotas branduolinis kuras susidarė Ignalinos atominėje elektrinėje. Pramonės įmonėse, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigose susidarė nedaug – iki 1 proc. visų radioaktyviųjų atliekų. Programos tikslas užtikrinti, kad visas Lietuvoje esančios ir susidarysiančios radioaktyviosios atliekos būtų tinkamai sutvarkytos taip apsaugant žmones bei aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir nepaliekant nepelnytos naštos ateities kartoms.

Radiacinės saugos centro veikla radioaktyviųjų atliekų tvarkymo priežiūros srityje

Remiantis Lietuvos Respublikos Radiacinės saugosRadioaktyviųjų atliekų tvarkymoBranduolinės energijosBranduolinės saugos ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų nuostatomis, RSC vykdo šias su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu susijusias funkcijas:

  • išduoda licencijas ar laikinuosius leidimus gaminti, naudoti (taip pat pakartotinai naudoti), saugoti, perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, atlikti pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, saugoti) radioaktyviąsias atliekas ir vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu;

  • išduoda leidimus įvežti, išvežti, vežti tranzitu ir vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu;

  • vykdo radioaktyviųjų atliekų tvarkymo radiacinės saugos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pramonės įmonėse, mokslo ir mokymo institucijose;

  • kontroliuoja prevencijos priemonių, kuriomis perspėjama apie paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų atsiradimą, įgyvendinimą ir paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų sutvarkymą, teikia išvadą dėl radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų pripažinimo paliktaisiais;

  • rengia reikalavimus ir taisykles, reglamentuojančius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą nebranduolinės energetikos objektuose;

  • derina branduolinės energetikos objektų radiologinio aplinkos monitoringo programas ir jų pakeitimus;

  • teikia išvadas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos;

  • Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu dalyvauja branduolinės energetikos objektų poveikio aplinkai vertinimo procese, vertinant branduolinės energetikos objektų galimą įtaką visuomenės sveikatai.

Smulkiųjų radioaktyviųjų atliekų darytojų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Bendruosius darbuotojų ir gyventojų radiacinės saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas ir Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“.

Smulkiųjų radioaktyviųjų atliekų darytojų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 89:2022 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“. Šioje higienos normoje nustatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimai apima kietųjų, skystųjų ir dujinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, panaudotų radioaktyviųjų šaltinių tvarkymą bei laikinųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklų projektavimą, įrengimą ir valdymą.

Paliktieji radioaktyvieji šaltiniai

Paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų tvarkymo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d.  nutarimu Nr. 918 patvirtintose Paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių, paliktųjų branduolinio kuro ciklo medžiagų, paliktųjų branduolinių ir daliųjų medžiagų ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų tvarkymo taisyklėse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 9 straipsniu paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų vežimas, saugojimas ir kiti su jų, kaip radioaktyviųjų atliekų, tvarkymu susiję darbai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių institucijoms numatytų asignavimų. Ekstremaliųjų įvykių, ypatingo aplinkos užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis nulemta veikla, susijusi su paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymu, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Įstatymų nustatyta tvarka nustačius asmenis, kaltus dėl paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų įsigijimo, laikymo, vežimo ar gamybos, paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymo išlaidos išieškomos iš kaltų asmenų.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas

Radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju Lietuvoje paskirta VĮ Ignalinos AE nuo 2019 m. sausio 1 d. perėmusi buvusios VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros funkcijas.

Daugiau informacijos apie panaudotų radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviųjų atliekų vežimą ir perdavimą radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui rasite VĮ Ignalinos AE interneto svetainėje www.iae.lt > Paslaugos > Radioaktyviųjų medžiagų vežimas ir tvarkymas.

Atnaujinimo data: 2024-01-15