Gyventojų apšvitos vertinimas

Radiacinės saugos centras vertina gyventojų apšvitą iš visų galimų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių: maiste, žemės gelmėse, ore ir statybinėse medžiagose esančių radionuklidų. Atliekami radono aktyvumo koncentracijos patalpose ir vandenyje bei radionuklidų aktyvumo koncentracijos trąšose tyrimai. Prireikus, vertinama, kokią apšvitą gali sąlygoti vienoks ar kitoks medžiagų, turinčių radionuklidų, naudojimas (žiūrėti skyriuje Radiacinės saugos centro ataskaitos).

Pagrindiniai reikalavimai gyventojų apšvitai vertinti nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos”. Leistinieji lygiai dėl radionuklidų geriamajame vandenyje reglamentuojami Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”.

2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2023 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-1153 „Dėl 2024–2029 metų gyventojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų apšvitos stebėsenos programos patvirtinimo“ paskirtis – atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir šalies siekius, atlikus radiologinius tyrimus, vertinti Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitą, stebėti apšvitos kaitos tendencijas ir teikti rekomendacijas, kaip ją sumažinti, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, mažinti susirgimų onkologinėmis ligomis ir genetinių pakitimų skaičių.

Cezio izotopų leistinieji lygiai maisto produktuose nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1158 2020 m. rugpjūčio 5 d. dėl sąlygų, reglamentuojančių trečiųjų šalių kilmės maisto produktų ir pašarų importą po Černobylio atominės elektrinės avarijos (C/2020/5226 OJ L 257, 6.8.2020, p. 1–13, žiūrėti čia.

Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje nustatyti specialūs Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų importo reikalavimai. Atliekant importuojamų Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų radioaktyviojo užterštumo valstybinę ekspertizę bei kontrolę vadovaujamasi 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 351/2011 (OL L 97, 2011-04-12, p. 20).

Vertinant gyventojų apšvitą, yra naudojami tyrimų rezultatai. Daugiau informacijos apie tyrimus rasite skyriuje „Vykdomi projektai ir programos”. Dozių vertinimo rezultatai pateikiami ataskaitose, žiūrėti skyriuje Radiacinės saugos centro ataskaitos.

2017–2023 m. Radiacinės saugos centro specialistai atliko vyraujančių medienos rūšių mėginių, surinktų 18-oje VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ padalinių ir 3-ose urėdijose, užterštumo ¹³⁷Cs radionuklidu tyrimus ir nustatė, kad medienos radioaktyvusis užterštumas yra nedidelis. Daugeliu atveju radioaktyvusis užterštumas buvo 3–9 Bq/kg, o didžiausias – 24 Bq/kg nustatytas Veisiejų padalinyje. Lietuvos medienos užterštumo ¹³⁷Cs radionuklidu žemėlapis rodo, kad lietuviška mediena nėra radioaktyvi, todėl saugu ją naudoti medienos gaminiams ir kurui. 
Nustatyta, kad, kurui naudojant lietuvišką medieną, be jokio pavojaus gyventojų sveikatai visus susidariusius pelenus radiacinės saugos požiūriu galima naudoti dirvoms tręšti.
Lietuvos medienos užterštumo ¹³⁷Cs radionuklidu žemėlapis https://gis.rsc.lt/portal/apps/dashboards/46a0375dcc9d4f56b67f051011604b0c.

Branduolinės energetikos objektų radiologinio poveikio gyventojams vertinimas

Ignalinos AE

Ignalinos atominė elektrinė (toliau – Ignalinos AE) yra pastatyta prie Drūkšių ežero, Rytų Lietuvos pakraštyje, netoli Baltarusijos ir Latvijos sienos. Pirmasis elektrinės energetinis blokas pradėjo veikti 1983 m. gruodžio 31 d., antrasis – 1987 m. rugpjūčio 15 d.

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas

Branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimas – teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas siekiant sutvarkyti branduolinės energetikos objektą, kai nusprendžiama, kad objektas niekada nebebus naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį. Tai – vienas iš sudėtingiausių procesų, kuriam reikia itin kruopščiai pasirengti ir atsakingai jį vykdyti.

2004 m. gruodžio 31 d. buvo galutiniai sustabdytas VĮ Ignalinos AE 1-asis blokas. 2009 m. gruodžio 31 d. buvo galutinai sustabdytas Ignalinos AE 2-asis blokas.
 

Iš Ignalinos AE į aplinkos orą ir vandenį išmestų radionuklidų aktyvumų kaita

Vertinant BEO įtaką gyventojų apšvitai pagal iš Ignalinos AE į aplinkos orą ir vandenį patekusių radionuklidų aktyvumo koncentracijos tyrimų rezultatus nustatyta, kad 2015–2023 m. į aplinkos orą ir vandenį patekusių radionuklidų aktyvumas sudarė labai mažą dalį nuo ribinio aktyvumo. 

Iš Ignalinos AE į aplinką išmestų radioaktyviųjų medžiagų aktyvumas, Bq/metai, 2015–2023 m.

2023 m. iš Ignalinos AE į orą buvo išmesta 43 MBq radioaktyviųjų aerozolių (⁶⁰Co, ¹³⁷Cs ir ⁹⁰Sr radionuklidų). Į vandenį pateko 6,6 MBq ¹³⁷Cs ir 4,4 MBq ⁶⁰Co radionuklidų. Į orą ir vandenį taip pat išmesta ³H ir ¹⁴C radionuklidų, kurių vertės pateikiamos 1 lentelėje. 

1 lentelė. į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumas 2015–2023 m.

Veikiant antrajam Ignalinos AE blokui, į orą buvo išmetama radioaktyvių aerozolių, radioaktyviojo jodo ir trumpaamžių inertinių dujų radionuklidų. Nutraukus Ignalinos AE eksploataciją, į orą patenka tik radioaktyviųjų aerozolių ir vis dar vyksta radionuklidų išmetimai į vandenį. Radionuklidų išmetimai į aplinką priklauso nuo vykdomų Ignalinos AE išmontavimo darbų pobūdžio ir apimčių. 2023 m. į aplinką išmestų radionuklidų kiekis buvo kaip ir ankstesniais metais ir sudarė tik kelis procentus nuo ribinių radionuklidų aktyvumų. 2020 m. ¹⁴C radionuklidas sudarė apie 95 proc. į orą išmestų radionuklidų aktyvumo. ¹⁴C radionuklido išmetimų padidėjimas siejamas su tuo metu vykdomais aušinimo ir valymo sistemos strypų iškrovimo iš reaktoriaus aktyviosios zonos darbais.

Remiantis 2023 m. pateiktomis Ignalinos AE radionuklidų išmetimo į aplinką ataskaitomis, įvertinta reprezentanto metinė efektinė dozė, nulemta radionuklidų, pernešamų nuo Ignalinos AE oru ir vandeniu. Įvertinus 2023 m. į aplinką patekusių radionuklidų aktyvumą, apskaičiuota 3,9 microSv metinė efektinė dozė reprezentantui. 2023 m. įvertinta apšvitos dozė reprezentantui sudaro tik 2 proc. apribotosios dozės. 

Maišiagalos uždarytoji radioaktyviųjų atliekų saugykla

Be Ignalinos AE, Lietuvoje yra dar vienas branduolinės energetikos objektas – Maišiagalos uždarytoji radioaktyviųjų atliekų saugykla. Ši saugykla 1963 m. įrengta Širvintų rajono Žaliosios girininkijos Bartkuškio miške. Maišiagalos saugykla – tai 200 m³ monolitinis gelžbetonio rūsys, į kurį buvo kraunamos pramonėje, medicinoje ir mokslinių tyrimų įstaigose tuo metu susidariusios radioaktyviosios atliekos. Maišiagalos saugykloje atliekos kauptos iki 1989 m. Po to buvo nuspręsta saugyklą uždaryti, nes ji neatitiko šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų. Uždarymo metu buvo sukaupta apie 120 m³ radioaktyviųjų atliekų. Likusi ertmė buvo pripilta smėlio, užbetonuota, apipilta bitumu, asfaltu ir storu žemės sluoksniu.

Iki 2002 m. Maišiagalos saugyklą prižiūrėjo Fizikos instituto mokslininkai, nuo 2002 m. – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA), o 2018 m. Maišiagalos saugykla perduota VĮ Ignalinos AE.

Siekdamas stebėti, ar radionuklidų nepatenka į aplinką, ar jie nesąlygoja papildomos gyventojų apšvitos dėl galimo patekimo į geriamąjį vandenį bei maisto produktus, Radiacinės saugos centras jau daugiau nei dešimtmetį atlieka uždarytos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir teritorijos aplink saugyklą radiologinės būklės stebėseną. Radiacinės saugos būklei vertinti matuojama dozės galia saugyklos aplinkoje, atrenkami ir atliekami kontrolinių gręžinių vandens, grunto bei grybų mėginių radiologiniai tyrimai.

Atlikus uždarytosios Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir teritorijos aplink saugyklą radiologinės būklės stebėseną nustatyta, kad radionuklidų į aplinką iš saugyklos teritorijos nepatenka ir jie negali lemti papildomos gyventojų apšvitos.