PASKIRTIS

Viena svarbiausių darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, radiacinės saugos priemonių –  nuolatinis darbuotojų apšvitos dozių stebėjimas ir vertinimas, siekiant nustatyti apšvitos kelius ir rasti būdus, kaip tą apšvitą sumažinti.

Tam, kad būtų galima nuolatos sekti ir kontroliuoti profesinę apšvitą Lietuvoje, Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registras (toliau – Registras) ir patvirtinti jo nuostatai.

Darbuotojų apšvitos registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti duomenis apie darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, profesinę apšvitą.

TEISINĖ BAZĖ

Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro steigėją, tvarkytoją nurodo Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 651 „Dėl Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro nuostatų patvirtinimo“  reglamentuoja registro duomenis, jų naudojimą ir apsaugą, sąsajas su kitais registrais.

Duomenų teikimo Registrui tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. V-675 „Dėl Duomenų teikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

DUOMENŲ TEIKIMAS

Pagal Tvarkos aprašą, Registro duomenų teikėjai pateikia:

  • pranešimą apie darbuotoją, dirbantį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (Tvarkos aprašo 11 priedas). Jis pateikiamas per 10 darbo dienų, kai darbuotojas pradeda ar baigia darbą su šaltiniais, pereina į kitą padalinį, keičiasi darbuotojo asmeninė informacija ir kt.;

  • pranešimą apie avariją likviduojančius darbuotojus (12 priedas). Jis teikiamas baigus avarijos likvidavimo darbus per 10 darbo dienų 

  • pranešimą apie apšvitą patiriančio ar avariją likviduojančio darbuotojo apšvitą (13 priedas). Jis teikiamas iki kiekvienų metų kovo 1 d. 

Plačiau apie pranešimų teikimo tvarką galite skaityti čia.

 

1 lentelė. 2024 m. duomenys apie atskirų profesijų darbuotojų apšvitos dozių vidurkius*

Veiklos sritis, profesijaDarbuotojų dozių skaičiusVidutinė individualioji dozė per metus, mSv
Medicina3 7540.38
Iš jų gydytojai – iš viso1 967 
Rentgeno diagnostika4070.25
Odontologija7420.25
Kompiuterinė tomografija120.1
Intervencinė radiologija ir kardiologija2301.38
Branduolinė medicina230.17
Spindulinė terapija300.2
Veterinarija2090.38
Kita3140.34
Vidurinysis personalas – iš viso1 621 
Rentgeno diagnostika8970.28
Odontologija2430.27
Kompiuterinė tomografija270.18
Intervencinė radiologija ir kardiologija2330.74
Branduolinė medicina420.61
Spindulinė terapija560.19
Kita1220.21
Veterinarija10.47
Pagalbinis personalas – iš viso246 
Rentgeno diagnostika1390.29
Intervencinė radiologija ir kardiologija240.32
Branduolinė medicina270.21
Spindulinė terapija150.19
Kita410.21
Pramonė1 580 
Branduolinė energetika1 4200.74
Radiografija640.49
Kita960.19
Mokslas2010.11
Kita3100.21
Iš viso5 9310.45

 Lentelėje pateikiami duomenys pagal specialistų užimamas pareigas (įvertinti individualiųjų dozių ekvivalentai Hp(10)).*

2024 m. didžiausias metines dozes gavo Lietuvos ar kitų valstybių branduolinės energetikos objektuose dirbę darbuotojai ir gydytojai intervenciniai kardiologai. Didžiausia gydytojo intervencinio kardiologo dozė per metus siekė 11,7 mSv, o branduolinės energetikos objekte dirbusio darbuotojo – 15,4 mSv.

KONTAKTAI

Dėl papildomos informacijos kreipkitės į Radiacinės saugos centro Veiklos įteisinimo ir valstybės registro vyriausiąją specialistę Daivą Baronienę

el. paštas [email protected]

Tel. +370 5 236 1936

Atnaujinimo data: 2026-03-25