Bendroji informacija

PASKIRTIS

Valstybė gali užtikrinti žmonių ir aplinkos saugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tik turėdama tikslius duomenis apie šalyje naudojamus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (toliau – šaltiniai).

Tam, kad būtų galima nuolatos sekti ir kontroliuoti šaltinių skaičių Lietuvoje, Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registras (toliau – Registras) ir patvirtinti jo nuostatai. Registro tvarkymo įstaiga yra Radiacinės saugos centras.

Šaltinių registro paskirtis – kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti duomenis apie šaltinius. Minėta informacija suteikia galimybę sekti visų šaltinių judėjimą šalyje nuo jų įsigijimo iki atidavimo ilgalaikiam saugojimui ar laidojimui ir vykdyti jų saugą, saugumo priežiūrą bei kontrolę.

Duomenų apie šaltinius dalyje kaupiama informacija apie Lietuvos įmonių, įstaigų įvežtus, išvežtus, saugomus ir naudojamus atviruosius, uždaruosius šaltinius, rentgeno spinduliuotės generatorius, greitintuvus ir atiduotas ilgalaikiam saugojimui (laidojimui) radioaktyviąsias atliekas ir nurašytus rentgeno aparatus, greitintuvus, dehermetizuotus rentgeno spinduliuotės generatorius.
 

TEISINĖ BAZĖ

Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro steigėją ir jo tvarkytoją nurodo Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 651 „Dėl Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro nuostatų patvirtinimo“  reglamentuoja registro duomenis, jų naudojimą ir apsaugą, sąsajas su kitais registrais.

Duomenų apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir apšvitą patiriančius darbuotojus teikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. V-675 „Dėl Duomenų teikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įsakyme nurodyta, kad įsigijus šaltinį, jį pardavus, sumontavus, baigus jo eksploataciją, grąžinus gamintojui ar atidavus jį palaidoti juridinis asmuo, vykdantis veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalo užpildyti atitinkamą pranešimą ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti jį Radiacinės saugos centrui. 

Rentgeno spinduliuotės generatorių eksploatacijos baigimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 102 „Dėl Jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių eksploatacijos baigimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

REGISTRO DUOMENYS

Registre užregistruota 14 219 šaltinių, iš kurių 4 810 generatorių, 9 409 uždarieji radioaktyvieji šaltiniai (iš jų 7 881 dūmų jutikliuose esantis radioaktyvusis šaltinis). Taip pat užregistruotos 5 932 darbuotojų metinės apšvitos dozės ir išduoti 72 komandiruotų darbuotojų apšvitos dozių pasai. Duomenys apie darbuotojų patiriamą profesinę apšvitą pateikiami šio leidinio skyriuje „Profesinės apšvitos vertinimas“.
Generatorių ir uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių skaičiaus pokyčiai 2020–2024 m. pateikti 1 pav.
 

1 pav. Šaltinių skaičiaus kitimas 2020–2024 m.

Uždarieji radioaktyvieji šaltiniai dažniausiai naudojami pramonėje įvairių technologinių procesų stebėsenai ir kontrolei, pavyzdžiui, storio, tankio ar drėgmės matavimo įrenginiuose. Medicinoje jie taikomi spindulinėje terapijoje, onkologiniams susirgimams gydyti, taip pat naudojami kaip etaloniniai šaltiniai dozės galios matavimams bei kalibravimui.
Generatorių, kurių didžiąją dalį (~ 83 proc.) sudaro medicininė įranga, skaičius nuo 2020 m. iki 2024 m. padidėjo ~ 23 proc. daugiausia dėl medicininės įrangos modernizavimo. Pagrindinės generatorių panaudojimo sritys medicinoje: rentgeno diagnostika, intervencinė radiologija, kompiuterinė tomografija, mamografija ir  spindulinė terapija.
Generatorių, naudojamų medicinoje (išskyrus odontologiją), pasiskirstymas pagal veiklos sritis pateikiamas 2 pav.

2 pav. Generatorių, naudojamų medicinoje (išskyrus naudojamus odontologijoje), pasiskirstymas pagal veiklos sritis 2020–2024 m.

Odontologijoje naudojamų generatorių skaičius kasmet auga, jų skaičiaus pokyčiai 2020–2024 m. pateikti 3 pav.

3 pav. Generatorių, naudojamų odontologijoje, skaičiaus kitimas 2020–2024 m.

Kitose srityse (pramonėje, moksliniuose tyrimuose ir kt.) generatoriai naudojami:

• pramoninėje rentgeno radiografijoje;

• įvairiuose rentgeno kontrolės įrenginiuose žaliavų, gaminamos produkcijos kokybei bei sudėčiai įvertinti ar svetimkūniams produkcijoje aptikti;

• moksliniuose tyrimuose (rentgeno spektrometrai, difraktometrai ir kt.);

• krovinių ir bagažo kontrolės įrangoje. 2024 m. gautų atvirųjų radioaktyviųjų šaltinių aktyvumo vertė buvo ~ 9 TBq. Šie šaltiniai plačiai naudojami branduolinėje medicinoje, kai radiofarmakologiniais preparatais, turinčiais ¹⁸F, ^99mTc, ¹²³I, ¹³¹I ir kitų radionuklidų, gydomi ir diagnozuojami atitinkami susirgimai. Atvirieji radioaktyvieji šaltiniai naudojami biomedicininiuose ir kituose moksliniuose tyrimuose specifiniams procesams stebėti.